Surado naujus namus

Idėjos iniciatorius, dvaro valdytojas, kunigas Rimantas Gudelis šypsosi, jog Bistrampolio dvaro teritorijoje vietos tikrai atsiras skulptūroms, kurios šalies sostinės publikai pasirodė nepatrauklios.

„Tą, ką vilniečiai išmetė, Bistrampolis – priėmė“, – šypteli dvaro valdytojas ir ranka pamoja į lauke jau stovinčias bei lankytojų dėmesio laukiančias skulptūras.

„Vilniaus drugelis“, stovėjęs prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bei „Smėlio laikrodis“, kadaise taip pat džiugindavęs sostinės gyventojų akį, nuo šiol puoš netoli nuo Panevėžio nutolusio dvaro teritoriją.

„Vilniečiams užteks ir vamzdžių su smėlio paplūdimiais“, – kiek ironiškai šypteli R. Gudelis.

Beveik dvi dešimtys skulptūrų – didžiausias šiųmetės šventės akcentas. Rugpjūčio 1-ąją bus iškilmingai atidengta skulptoriaus Vlado Kančiausko skulptūra „Laisvės kalavijas“, skirta 1863-ųjų metų sukilimo mūšiams ir jų dalyviams atminti.

Skulptūra susideda iš trijų dalių: poliruoto nerūdijančio plieno kalavijo, poliruoto granito makštų ir granitinio poliruoto pjedestalo, ant kurio sukomponuota visa kompozicija.

Vladas Kančiauskas – monumentalių ir dekoratyvinių skulptūrų autorius, skulptūrų parko Vilniuje „Tylos kiemelis“ įkūrėjas.

Pats autorius save laiko simbolistu. Menotyrininkė Živilė Ratavičiūtė atkreipia dėmesį, jog skulptorius taip pat mėgsta pasitelkti metaforas, bet išskirtinis šio autoriaus bruožas yra plastinėje kalboje kylančios įtampos. Jas menininkas sukuria derindamas skirtingas medžiagas, pabrėždamas ne formą, bet liniją, spalvą, atspindžius, šešėlius.

Atkurti mūšio emocijas

„Ši diena bus tikrai kitokia, koks buvo ir Bistrampolio festivalis. Jį pradėjo nuo drive-in ir fly-in mišių, vėliau – tokio paties pobūdžio filmų peržiūrų ir koncertų. Bistrampolio diena vyks išskirtinai lauke, kur pagaliau galima sukviesti iki 1000 žiūrovų“, – sako šventės organizatorius.

Šįmet iš Balstogės (Lenkija) atvyksta net kelios dešimtys rekonstrukcinių klubų narių, kurie atkurs Bistrampolių kautynių mūšio sceną.

„Lietuvoje panašūs pasirodymai nepasitaiko labai dažnai, kadangi nėra itin stiprių klubų, o štai Lenkijoje rekonstrukciniai klubai – pakankamai madingas, kultūrinį gyvenimą papildantis elementas“, – pastebi R. Gudelis.

Sekmadienį, rugpjūčio 2 d., dar vienas istorinis momentas bus atkurtas ir Palėvenės Šv. Domininko parapijoje – ten bus atkartota vienuolių išvarymo iš vienuolyno į Agluoną bei Raseinius, scena.

R. Gudelis tvirtina atkreipęs dėmesį, jog visos didžiosios 1863-ųjų metų kautynės vyko ne kur kitur, bet Panevėžio rajone, pavyzdžiui, sėkmingai pasibaigusios Genėtinių kautynės, Krasakiškio kautynės bei Bistrampolio kautynės, kurias taip pat lydėjo sėkmė.

Būtent istorinėms kovoms įamžinti buvo nuspręsta pastatyti idėjinį monumentą „Laisvės kalaviją“.

Štai likusios skulptūros – daugiausia dekoratyvinės.

„Iš pradžių maniau, jog devyniolika skulptūrų bus per daug, bet 9 ha parke jos puikiai įsikomponuoja ir tarsi pradingsta, neužstodamos pagrindinės dvaro architektūros“, – sako R. Gudelis.

Pasak šventės organizatorių, skulptūros yra daugiau nei ypatingos, mat marmuras, iš kurio yra pagamintos, atvežtas iš visų pasaulio kontinentų.

Pats R. Gudelis neslepia džiaugsmo dėl naujų dvaro papuošalų ir atskleidžia, jog pačiam akį labiausiai traukia puikiai prie akmeninės sienos priderinta „Vilniaus drugelio“ skulptūra.

Bistrampolio dienos dalyvių laukia ne tik istorinė programa. Tradiciškai bus organizuojamos žirgų konkūro varžybos „Bistrampolio taurė“, kuriose susirungs tiek dvaro žirgyno ilgakarčiai, tiek žirgai ir raiteliai iš visos Lietuvos.

Lankytojams muzikinę programą ruošia Kupiškio folklorinis ansamblis „Kupkėmis“, šventės metu laukia ir dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ peržiūra.