Pilnutėlėje Lietuvos atstovybės ES salėje skambėjo kanklių melodijos bei paveikslų, vėžio išgyvenimo ir tiesiog gyvenimiškos istorijos.

Sausio 25 d. Lietuvos atstovybėje ES įvyko ypatingas vakaras „Moters balsas“, kurio metu skambėjo kanklės, paveikslų, gyvenimo ir vėžio išgyvenimo istorijos.

„Moters balsas“ – muzikinis-literatūrinis vakaras, skirtas dviejų ryškiausių Lietuvos grafikių K. Norvilaitės ir J. Rekevičiūtės parodos pristatymui Briuselyje. Vis dar netrūksta norinčių moterų balsą prislopinti, jo neišgirsti, į jį nereaguoti. Nereaguoti į K. Norvilaitės ir J. Rekevičiūtės darbus neįmanoma, nes kiekvienas paveikslas skamba. Jų įtaigia kūryba  nuo 2018 m. pavasario žavėjosi ES diplomatai, ES pareigūnai, Lietuvių bendruomenių Paryžiuje ir  Briuselyje nariai.

Moters balso metafora svarbi dar ir tuo, kad 2018 m. piktavalis vėžys pabandė pritildyti J. Rekevičiūtės balsą, pristabdyti jos meninę raišką, tačiau užsispyrusi menininkė nepasiduoda ir kalba toliau. Spalvomis. Metaforomis. Kūrybiškumu.

Kartu su dailininkių balsais Briuselyje skambėjo ir rašytojos Erikos Umbrasaitės balsas, kuri taip pat žino, kiek pastangų  reikia kovai su vėžiu laimėti. Jos sveikimo patirtis išsiliejo į knygos „Vienos krūties istorija“ puslapius, o kitos istorijos sugulė į knygas „Moteris katė ir jaunas mėnulis“, „Prancūzija mon amour“ ir naujausią – „Paskolink man savo gyvenimą“.

Vakaro pabaigoje  kartu su Laume Agota (Agota Zdanavičiūte) renginio svečiai paniro į banguojantį kanklių melodijų ir sutartinių verpetą.