Pasirodymo metu choreografiniai sprendimai, masinės scenos, atlikėjų ir solo šokių numeriai klasikinės choreografijos leksiką sujungia su moderniojo šokio elementais ir net šešėlių teatru. Akį traukia kostiumai, tarsi atkeliavę tiesiai iš Hieronimo Boscho (Hieronymus Bosch) paveikslų, reprezentuojantys tikrą baisiausių košmarų inkarnaciją.

Pasirodymo metu naudojamos vaizdo projekcijos sukuria ypatingą postapokaliptinio pasaulio atmosferą. Būtent todėl pasirodymo autoriai ir režisieriai šį žanrą vadina baletu-pranašyste.

Mito siužetas apie gražiąją Pandorą, jos atidarytą skrynią ir ištikusius siaubingus įvykius yra puikiai žinomas. Baleto režisieriai pateikia savitas šios istorijos versijas pagal žymiojo vokiečių kompozitoriaus muziką, kuri tobulai tiko šiam pastatymui, ypač dėl to, kad kompozitoriaus kūriniai paremti filosofiniais mitologiniais siužetais.

Pandoros mitas nuo senovės laikų nepraranda aktualumo, tad tai įrodo, kad žmonija negeba pasimokyti iš savo pačios klaidų. Vis dėlto pasirodymo kūrėjai į ateitį žiūri pozityviai ir teigia, kad viltis (ją simbolizuoja pagrindinis veikėjas Elpis, drąsusis Pandoros mylimasis) visada išlieka.

Spektaklio kūrėjai: choreografė, režisierė, libreto autorė Antonina Vasylieva, dirigentas, režisierius Dmytro Morozovas, scenografas, režisierius Oleksandras Lapinas, vaizdo projekcijų autorė Daria Pushankina, dramaturgijos konsultantas Oleksandras Chepalovas, dirigentas, muzikinės kompozicijos autorius Pavlo Bahinskyi.

Sprendimas: spektaklyje klasikinės choreografijos leksika jungiama su moderniojo šokio elementais ir šešėlių teatru / A. Šachmatovo nuotr.

Pagrindiniai veikėjai ir atlikėjai: Pandora – Karyna Shatkovska, Dzeusas – Dmytro Vasylievas, Elpis – Denysas Panchenko, Hefaistas – Artemas Riazanovas (Denysas Onufriichukas), Hektoras – Tarasas Kovshunas, Hektoro draugė – Antonina Vasylieva.

Visos už bilietus surinktos lėšos skiriamos Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatrui. Renginio metu bus galimybė teatrą paremti individualiai.