Dekanas tramdo kultūros chuliganus

KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui dr. Aleksandrui Žaliui pačios didžiausios vertybės – meilė ir laisvė. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

Turėti aiškią poziciją ir jos neslėpti, aistringai kalbėti apie gyvenimą ir jo vertybes, liepsnoti meile prieš 100 metų gimusios poetės kūrybai ir anksti rytą prašvilpti su vėjeliu Skulptūrų parko takais, kad nors trumpam pajustum skrydžio džiaugsmą. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, docentas, literatūrologas ir poetas Aleksandras Žalys - būtent toks.

Veržlus, nelinkęs gyventi ir kalbėti užuolankomis. Kaip pats sakė, su lietuviškos baladės, apie kurią yra parašęs knygą, atspindžiais. Gyvenantis aiškiai ir ryškiai – kaip tragiškos lemties Maironio „Jūratės ir Kastyčio“ herojai.

- Kodėl gi ponas Aleksandras taip primygtinai troško klaipėdiečiams priminti Salomėją Nėrį, jos poeziją, kuri šių dienų šiurkščiam, beveik neromantiškam žmogui gali atrodyti per naivi ir nereikalinga?

- Salomėjos Nėries šimtmetis – neeilinis įvykis. Nenorėjau priminti poetės biografijos faktų – tai nėra tie dalykai, į kuriuos reikia kreipti žmonių dėmesį. Visas dėmesys turėjo būti skirtas eilėraščiams, jų nuotaikoms. Tai – kiekvieno žmogaus dvasinis turinys. Manau, kad, jeigu žmogus nori jaustis laimingas, jeigu nori pajausti gyvenimo pilnatvę, jis turėtų išgyventi tai, ką išgyveno ir Nėris.

-Bet kokiu atveju – tai neišvengiama. Tačiau Nėris mąstė savo laikmečio kategorijomis...

- Jūs klystate. Žmogaus vidinis, dvasinis pasaulis iš principo nesikeičia. Keičiasi tik aplinka ir drabužiai. Nėries poezijos išraiška panaši kaip ir lietuvių liaudies dainų – argi ją reikia keisti? Tai, kas darosi šiuolaikinėje poezijoje, didžiajai daliai žmonių yra svetima. Jūs paklauskite, kiek žmonių skaito šiuolaikinę poeziją. Gal kokie 3 procentai. Nes ji gyvena pati sau. Šiandien poezija yra rašoma patiems poetams, o ne paprastiems žmonėms.

-Regis, jus ši problema labai jaudina.

-Taip, nes kultūros, meno ir mokslo žmonės negali atsiriboti nuo kitų žmonių. Jie neturi teisės susikurti oazės, kurioje bus viskas gražu, kultūringa, o visi kiti tegul gyvena, kaip nori. Šią nuomonę išsakiau ne kartą. Sąjūdžio laikais prirašiau krūvą tekstų, iš kurių buvo ir daug tobulų nesąmonių. Tačiau kitaip negaliu, visada aktyviai išsakydavau savo poziciją – tai, ką jaučiu. Tačiau Salomėjos Nėries šimtmetis man pasirodė tokia mūsų istorijos ir kultūros data, kurią išgyventi nieko nepasakius – tiesiog nuodėmė.

- Ar tai vienintelė mūsų kultūros, literatūros asmenybė, kurią verta šitaip išskirti?

- Jai prilygtų Maironis, Baranauskas. Panašios figūros yra Aistis ir Brazdžionis. Tačiau jie kiek kitokie. Man savo dvasine sandara, menine forma Nėris artimesnė. Joje dera nepaprasta inteligencija, intelektualumas ir paprastumas - tai, kas yra mūsų liaudies dainose. Ir kartu - nepaprastas tikslumas.

- Ar Jūs nemanote, kad dabartiniam žmogui nereikalinga nei Salomėja Nėris, nei apskritai – gilioji kultūra, kuri buvo itin svarbi tuomet, kai gyveno ši mūsų poetė?

- Iš tiesų, toks įspūdis susidaro. Tačiau jeigu aš, literatas, apie tai nekalbėsiu, kas apie tai kalbės? Panašiai kaip siautėjantį chuliganą sutramdo koks stiprus vyras. Galbūt ir nesutramdysiu kultūros chuliganų, tačiau bent jausiu, kad padariau visa, ką privalėjau padaryti. Tai aš suprantu kaip savo pašaukimą.

- Ką Jums pačiam reiškia meilė ir laisvė – vertybės, kurias įžvelgėte Salomėjos Nėries poezijoje?

- Man tai yra svarbiausia. Žmogui nėra svarbesnių dalykų, jeigu jis nėra pinigų, daiktų vergas. Tuomet jokios laisvės nebereikia.

- Ar Jums pakanka laisvės?

- Laisvės kiekvienas gauna tiek, kiek jos gali turėti.

- O meilės?

- Viena – mylėti pačiam, kita – būti mylimam. Daug svarbiau mylėti pačiam. Nors negali neigti, kad labai svarbu, kai ir mus myli. Salomėjos Nėries herojus yra tas, kuris myli.

- Tai gal Salomėja Nėris Jums yra savotiška mokytoja, kaip dabar populiaru vadinti – guru?

- Visi tie, kurie ieško guru, yra nelaimingi ir paklydę žmonės. Jiems reikia mesijo. Net ir tie, kurie tiki Dievą ir galvoja, kad Kristus juos išgelbės. Iš dalies jie klysta. Nes visa mes turime arba neturime savyje. Mums reikia mokytis savo dvasia.

- Supratau, kad Jūs ir mylite, ir esate pakankamai laisvas...

- Ne pakankamai laisvas, o visiškai! Tačiau absoliuti laisvė dar nereiškia, kad tu neturi įsipareigojimų. Yra nerašyti pasaulio įstatymai. Juk meilė reiškia visų pirma rūpinimąsi kuonors, atsakomybę. Pas mus dauguma žmonių laisvę supranta kaip palaidumą. Žmonės šiandien sąvokas supranta taip, kaip nori suprasti. Ir dėl to su jais susikalbėti būna labai sunku. Kai sakai, kad tau aukščiausios vertybės yra laisvė ir meilė, akivaizdu, kad daugeliui reikia paaiškinti, ką turi galvoje. Nes dauguma mano, kad turiu galvoje lytinį santykiavimą.

- Bet juk reikia ir to.

- Be abejonės. Tačiau, kalbant apie laisvę ir meilę, žmogaus gyvenime tai tikrai nėra pirmoje vietoje. Tai reiškia, kad tu niekur nevartosi prievartos. Nei prieš žolę, nei prieš žmogų. Myli gamtą, Dievą, moterį ir save.

- Atrodo, kad Jūsų gyvenime viskas labai aišku. Jokių klaustukų. Jokių nesusipratimų.

- Žinoma, tai, ką dėstau, yra tik teorija. Praktikoje tai gali virsti ir nesusipratimais. Tačiau tai yra tos tiesos, apie kurias nuolat galvoju.

- Esate ne kartą kalbėjęs apie liūdesį kaip apie vertybę.

- Liūdesys priverčia žmogų būti kūrybingą. Tas, kuris džiaugiasi ir pramogauja, nieko nesukuria. Žinoma, reikia ir pramogų, tačiau tuščios pramogos žmogų ardo.

- Argi Jūs visai nepramogaujate?

- Pramogauju.

- Pavyzdžiui, važinėjate rytais parke dviračiu?

-Tai - ne pramoga, tai - laimė! Atsikelti anksti, važiuoti dviračiu ir girdėti, kaip pradeda paukščiai čiulbėti. Anksčiau rytais bėgiodavau. Bet pagalvojau, kad bėgimas – per lėtas procesas, kad išgyventumei skrydį. Kodėl man būti slieku, jeigu matau, kad galiu būti beveik paukštis (juokiasi).

- Daugelis į sportą žiūri skeptiškai, ypač, jeigu reikia keltis anksti rytą.

- Bet juk būtina pasirūpinti ir savo kūnu! Nejaugi nesate mačiusi jaunų senių? Tai -gyvenimo tragedija! Jie nieko daugiau nenori – tik gerai pavalgyti, pagerti ir gauti lytinių malonumų.

- Nejaugi Jūs nepatiriate jokių pagundų?

- Gyvenime yra visokių pagundų ir ne visada jų sugebu atsisakyti. Tačiau pagrindinės mano nuostatos ir vertybės vis tiek išlieka.

- Dėkoju už pokalbį.