Nepagražinta istorija

Dokumentiniam paveldui išsaugoti ir jam viešinti skirtą, pačios Lietuvos inicijuotą UNESCO programą „Pasaulio atmintis“ mūsų šalis puoselėja jau 26 metus. Programos tikslas – skleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas, neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.

Šiandien ši UNESCO programa – viena plačiausių ir įdomiausių, o Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įtraukta beveik 500 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų kolekcijų, sulaukia labai daug dėmesio.

Dokumentinis paveldas vadinamas kalbų, tautų, kultūrų įvairovės, pasaulio ir jo atminties veidrodžiu, kuris nepagražintai atspindi pasaulio įvykius, visuomenių raidą, valstybių klestėjimą, diktatūrų žlugimą, kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius nuo seniausių laikų.

Rašytinis, fotografijų ar kitos rūšies dokumentinis paveldas yra labai trapus, todėl nesaugomas ir neprižiūrimas gali sunykti, – tuomet žmonija prarastų galimybę iš kartos į kartą perduoti papirusuose, pergamentuose, rankraščiuose, dainų tekstuose, natose, muzikos, fotografijose, vaizdo, garso ir kitos rūšies dokumentuose esančią informaciją.

Tad, atsižvelgdama į šiuos iššūkius, UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ savo veiklą koncentruoja dviem kryptim – pildydama Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ ir skatindama dokumentinio paveldo skaitmenizavimą ir visuotinį prieinamumą prie pačių įvairiausių dokumentų ir jų kolekcijų.

Vertybė: Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkas R. Laužikas Valdovų rūmuose vykusioje recemonijoje pristatė XVII a. pradžioje pradėtą pildyti Kražių vargonininko sąsiuvinį. / Valdovų rūmų, Nacionalinio Martyno Mažvydo nuotr.

Ir papirusai, ir garso įrašai

Vienas iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tikslų – sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą „Pasaulio atmintis“, kuris buvo pradėtas pildyti 1997 m.

UNESCO tarptautiniame registre įrašyti dokumentai arba jų kolekcijos – tai rankraščiai ir dokumentai, menantys kolonijinius laikus, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai ir asmeniniai laiškai. Jame – ir kiti pasaulinės reikšmės dokumentai: pradedant kaligrafiniaiss rankraščiais senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetu, Rigvedos raštais, viduramžių rankraščiais apie mediciną ir vaistus, Kanados Kvebeko seminarijos dokumentų kolekcija, baigiant dokumentais, liudijančiais Sueco kanalo statybą ir Australijos kalinių istoriją; Nobelio šeimos archyvas, XIX a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas.

Į šį tarptautinį registrą įrašytos trys su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos aktas.

Šis paveldas tampa dar svarbesnis dabartinėje posttiesos visuomenėje, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais.

Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija – bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas iš esmės buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.

2017 m. į registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas – paraišką pateikė Lenkija, Lietuva, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.

XVII a. opera ir laiškai iš Sibiro

Į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos įrašyti 2006 m. Šiuo metu registre yra 88 dokumentai, tarp jų – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, kurio vienintelė kopija šiuo metu saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje, lėktuvo „ANBO-IV“ brėžiniai, Vilniaus žydų geto fondas, masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis, dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai), Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo 1990 m. kovo 11 d., XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis „Tayslos augiyynis koremy taalpynas augimys...“ (1835–1843 m.), Lietuvoje leistų knygų hebrajų kalba (1759–1900 m.) rinkinys, Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 ir 1568 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos ir kt.

Neseniai Valdovų rūmuose įvyko iškilminga ceremonija, kurioje liudijimai įteikti naujai į registrą įrašytų objektų saugotojams: Amerikos lietuvių kultūros archyvui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoms.

Šiemet į nacionalinį registrą įtraukti Virgilio Puccitelli operos „L’Andromeda“ libretas (parašytas 1644 m.), kuris, kompozitorių Mantauto Krukausko ir Mārio Kupčo iš Latvijos dėka, pasitelkus dirbtinį intelektą, rugsėjo pabaigoje beveik po 480 metų buvo vėl atgaivintas. Šios operos ariją, atliekamą mecosoprano Noros Petročenko ir vargonininkės Eglės Rudokaitės, turėjo progą išgirsti ir liudijimų teikimo ceremonijos dalyviai. Renginio metu muzika skambėjo ir iš kito šiemet į registrą įrašyto dokumento – Kražių vargonininko sąsiuvinio.

Pastarasis – vienas seniausių išlikusių instrumentinės muzikos pavyzdžių, priklausęs Kražių kolegijai ar jos bažnyčiai, to meto Žemaitijos švietimo ir kultūros židiniui. Tiksli rankraščio atsiradimo data nežinoma, veikiausiai tai 1618 m. Rankraštis buvo numatytas ir neabejotinai naudotas katalikiškai liturgijai, jame yra daugiausiai teorinės atlikimo meno, muzikos teorijos, bažnytinių dermių nuorodų, praktinių užduočių vargonavimo technikai lavinti. Spėjama, kad rankraštis į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pateko apie 1940–1950 m. su Žemaičių kunigų seminarijos dokumentais.

Į Nacionalinį registrą šiemet įrašytas ir Bostono lietuvių enciklopedijos archyvas, Joachimo Lelevelio rankraštinės kartografijos rinkinys, Motiejaus Valančiaus rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“ (1847 m.) ir Jono Kimbaro gedulinė knyga „Funebria“ (1603 m.).

„Dokumentinis paveldas nėra tik praeities objektas, bet ir priemonė atskleisti, kas yra tiesa, o kas – melas. Šis paveldas tampa dar svarbesnis dabartinėje posttiesos visuomenėje, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais“, – ceremonijoje sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys ir Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkas prof. dr. Rimvydas Laužikas.