Šią savaitę Klaipėdoje viešės garsus išeivijos muzikas, žymios muzikų dinastijos atstovas Faustas Strolia. Maestro 80-mečiui skirti renginiai uostamiestyje vyks dvi dienas.

Nors jau prabėgo daugiau nei du lietuvių tautos Atgimimo dešimtmečiai, atvėrę mums laisvojo pasaulio erdves, šiandien dar negalėtume tarti, kad suvokiame ir gerai pažįstame savo antrąją – išeivijos – Lietuvą. Dar ir dabar tebevyksta tų didžiųjų istorinių sugrįžimų atradimai, stebinantys ten išsaugotomis ir šiandien kuriamomis lietuviškos tautinės kultūros vertybėmis.

Svarbus muzikinis įvykis

Choro dirigento, vargonininko, pedagogo, kompozitoriaus, žymaus muzikinės kultūros išeivijoje  puoselėtojo F.Strolios ir žmonos Teresės viešnagė – reikšmingas įvykis mūsų uostamiesčio muzikiniame gyvenime.

Tai jau nebe pirmas jo apsilankymas tėvynėje. Prisimename jį – 1994-jų ir 1998-jų, Pirmosios ir Antrosios pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentą, atvykusį su savo garsiuoju Čikagos „Lietuvos vyčių“ choru. Taip pat ir 2006 m., kai surengė autorinį koncertą 75-mečio proga Vilniuje ir buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko Kryžiumi. Tačiau šioji viešnagė Klaipėdoje jo garbingo jubiliejaus dienomis mums, klaipėdiečiams, neabejotinai ilgam liks graži dovana.

F.Strolia – paskutinysis garsios muzikų Strolių dinastijos atstovas. Jos ištakos dar prieškario Lietuvoje: Juozas Strolia – Lietuvos savanoris, 1929 m. S.Šimkaus Klaipėdos muzikos mokyklos absolventas smuikininkas, dirigentas, kompozitorius, muzikologas. Jis buvo trijų sūnų muzikų – Vytauto (1928–2007), Fausto (g. 1931) ir Herkulio (1937–2003) ne tik pirmasis muzikos, bet ir gilaus, tvirto tautinio patriotizmo, darbštumo mokytojas.

Aktyvi prieškario Juozo Strolios muzikinė veikla nutrūko jau artėjančio karo išvakarėse, kai visa šeima atsidūrė gausių pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Karo dienomis ten patyrė ir kasdieninės duonos stygių, ir Drezdeno miesto tragedijos košmarą, ir visišką rytojaus nežinią. Vėliau, bendro likimo daugelio lietuvių muzikinėje veikloje Strolių vardai ėmė vis dažniau ir plačiau reikštis.

Nelaiko savęs  kompozitoriumi

Faustas, ieškodamas savo kelio, kurį laiką Vokietijoje studijavęs architektūros, Romoje – bažnytinės muzikos dalykus, 1956 m. atvyko į JAV. Ten, Čikagos didmiestyje, prasidėjo jo naujas gyvenimo etapas. Vargoninkaudamas, vadovaudamas daugeliui suaugusiųjų ir vaikų chorų, jis ėmė rimtai domėtis vaikų muzikos pedagogikos mokslais: stropus studentas Čikagos konservatorijos Kolegijoje gavo bakalauro ir magistro laipsnius. F.Strolios gebėjimai atkreipė visuomenės dėmesį – jie tapo reikalingi ir žymiajam „Lietuvos vyčių“ chorui, ir „Dainavos“ lietuvių meno ansambliui, ir Čikagos lietuvių operos chorui.

„Aš nelaikau savęs kompozitoriumi“, – ne kartą įvairiomis progomis pabrėžė F.Strolia. Betgi yra toks posakis, kad visi chorvedžiai – beveik kompozitoriai, visi kompozitoriai – beveik chorvedžiai. Ir tai – beveik tiesa jubiliato atžvilgiu. Visą gyvenimą jį lydėjo muzikinės kūrybos poreikis, o vadovaujant įvairiems mėgėjų kolektyvams, reikiamo repertuaro stygius neišvengiamai skatino, provokavo kurti pačiam. Jos, per daugelį metų susikaupė daug – įvairios ir gana plačiai šiandien skambančios ne tik išeivijoje, bet dažnai ir pas mus, ypač bažnyčiose.

Sunki darbų našta

F.Strolios įgimtas pareigingumas, inteligencija, dėmesys kolegoms išeivijoje atkreipė daugelio kultūrinių, muzikinių organizacijų – Amerikos ir Kanados lietuvių tradicinių dainų, šokių švenčių rengėjų, Lietuvių katalikų vargonininkų sąjungos vadovybės, visos Šiaurės Amerikos lietuvių muzikos sąjungos centro valdybos – dėmesį.

Būdamas pastarosios aktyvus narys, nuo 1981-ųjų ne kartą F.Strolia buvo perrinktas svarbiausioms – pirmininko – pareigoms. O 2005 m. iš „Muzikos žinių“ žurnalo pasitraukus jo redaktoriams ir neatsiradus tinkamai pamainai, šio darbo teko imtis pačiam valdybos pirmininkui. Sveikindami naująjį redaktorių su gražiais pirmaisiais jo redaguojamo žurnalo numeriais, mes, Lietuvoje, kartu su visa muzikine išeivija pagrįstai nuogąstavome dėl tokios nežmoniškos darbų naštos.

Deja – pasitvirtino. 2009 m. stiprus insultas ilgam, iki pat šiolei sustabdė įprastąjį šių darbų ir asmeninio gyvenimo ritmą. Laimė, namuose visada šalia buvo ir yra rūpestingoji fėja – žmona Teresė, kurios dėka ligonis nors ir pamažu, tačiau jau atgauna jėgas. Dabar jiedu atvyksta pas mus, į Klaipėdą. Tuo džiaugiamės ir nuoširdžiai sveikiname, linkėdami kuo geriausios nuotaikos tėvynėje, kuo stipriausios sveikatos ir gražių ilgiausių metų.

F.Strolios 80-mečio renginiai Klaipėdoje

Kovo 1 d.

16 val. – koncertas ir maestro F.Strolios  bei jį lydinčių asmenų susitikimas su S.Šimkaus konservatorijos bendruomene S.Šimkaus konservatorijos salėje

18 val. – Mišios kompozitoriaus Juozo Strolios atminimui Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dalyvaus S.Šimkaus konservatorijos choras ir solistai, vargonuos Živilė Čapienė.

Kovo 2 d.

14 val. – Išeivijos kultūros ir meno archyvo atidarymas, Juozo, Vytauto ir Fausto Strolių muzikos leidinių ir dokumentų dovanotos unikalios kolekcijos pristatymas Klaipėdos universiteto bibliotekoje (K.Donelaičio g. 4, 254 aud.)

18 val. – jubiliejinis vakaras-koncertas maestro F.Strolios 80-mečiui Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4). Dalyvaus F.Strolia su šeima, chorai „Aukuras“, „Cantare“, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto merginų choro studija. Vakarą ves muzikologė prof. dr. Danutė Petrauskaitė.

Įėjimas – laisvas.

Renginius organizuoja Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ su Klaipėdos universitetu ir S.Šimkaus konservatorija.