- Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visada buvo tik vienintelis reikalavimas teatre, nuo pat jo atsiradimo, – būti talentingam, LRT RADIJUI sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, aktorė Eglė Gabrėnaitė. Kaip teigia aktorė, dabar iš visų jai mieliausia Mažojo teatro scena, nors apsispręsti visada labai sunku: „Aš esu tokios svarstyklės – ryte „ženijuosi“, vakare skiriuosi. Man didžiausias siaubas yra pasakyti taip arba ne.“
– Kaip reagavote į tai, kad jums skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija?
– Viskas buvo tarsi kine. Sėdėjau radijuje, daviau interviu, man buvo sunkus laikas – studentai, repeticijos, spektakliai ir pan. Visiškai neužfiksavau, kada kas nors paaiškės dėl premijų. Išėjus iš interviu pastebėjau, kad į mane visi keistai žiūri, telefonas buvo užlūžęs, skambino žmonės, kurių nebuvau girdėjusi šimtą metų. Tuomet kažkas pribėgo ir pasveikino. Nespėjau visko suvokti, nes po to bėgau dirbti. Tik naktį, jau atsigulusi į lovą, supratau, kad man skirta premija. Negaliu meluoti – buvo malonu.
– Premija jums skirta už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą. Ar manote, kad esate ryškaus charakterio?
– Mano sūnus sako, kad aš – vaikščiojanti tragedija. Gal mano genai mane veikia. Mano močiutė yra iš Peterburgo, senelis visą gyvenimą aiškino, kad jis paskutinis prūsas Lietuvoje. Mano genai sumaišyti. Tiksliai nežinau, kaip dėl to ryškaus charakterio, bet kad esu baisi perfekcionistė, tai tikrai.
– Taigi ir paminėtas profesinis maksimalizmas – tiesiai į dešimtuką?
– Manau, kad taip. Tai liečia viską. Jei aš visiškai pervargusi grįžtu po darbų ir guliu lovoje, bet pamatau pūką ant kilimo, keliuosi ir paimu tą pūką. Kalbant apie profesiją, mano draugai sako – Egle, nuleisk kartelę, negalima taip, būk oresnė. Tačiau ta kartelė ne tik nestovi vietoje. Aš noriu ją dar labiau kelti.
– Aktorystė – talentas ar sunkus darbas? Ar galima šio darbo išmokti?
– Būsiu žiauri. Manau, kad išmokti negalima. Arba Dievas tave pabučiuoja į pakaušį, arba ne. Tų pabučiuotųjų yra labai nedaug. Žinau pavyzdžių, kurie klaikiu darbu pasiekė labai daug. Tačiau yra talentingų, jaunų, gražių žmonių, kurie kažkur dingsta. Viena geniali aktorė Paryžiuje man pasakė – žinai, labai sudėtinga išlaukti. Ne nusipiginti, o išlaukti. Dažnai studentams patariu pagalvoti, ar verta imtis vieno ar kito dalyko. Nors puikiai suprantu, kad jaunystėje reikia viską išbandyti. Mano nuomone, jei norisi kažką pasiekti, reikia dirbti 150 proc.
– Ar tiesa, kad net nenorėjote tapti aktore? Ruošėtės būti kritike?
– Taip. Net dabar, kai būna bloga nuotaika, guliu lovoje ir galvoju – kodėl aš ne kritikė, visus sukritikuočiau. Žinoma, juokauju. Tačiau jaunystėje man atrodė, kad būti aktoriumi gėda, juk aš protinga mergina! Labai mylėjau tėtį ir mamą, bet galvojau, kuo jie čia užsiiminėja. Tačiau man svarbiausia buvo rašymas. Tačiau kritikos mokytis neįstojau, nes buvau tik 17 metų, man patarė ką nors padirbti ir atvažiuoti vėliau. Vėliau įstojau į konservatoriją, tai likimas.
Visada, nuo to laiko, kai atsirado teatras, reikalavimas paprastas – būti talentingam.
– Tėvams pasakėte?
– Jie tuo metu, kai įstojau, buvo gastrolėse. Tėtis labai džiaugėsi, bet tik vėliau supratau, kodėl. Jis labai nenorėjo savo 17 metų dukros paleisti į Maskvą.
– Ar tai, kad jūs aktorių dukra, studijuojant padėjo?
– Man reikėjo tiek įrodinėti, kad manęs ten mokytis neįkišo... Girdėjau visokiausių kalbų. Įrodinėti tai reikėjo kokius dešimt metų. Man labai gaila žymių žmonių vaikų, tai sudėtinga jaunam žmogui. Negalvojau, kad bus taip blogai.
– Viena svarbiausių scenų – Nacionalinio dramos teatro. Dabar – Mažajame teatre. Kuri scena jums mieliausia?
– Dabar mano namai yra Mažasis teatras. Aktoriaus gyvenime retai pasitaiko, kad jis gali kurti teatrą. Man tokia laimė nusišypsojo. Prisimenu 90-uosius metus ir pirmuosius Mažojo teatro spektaklius – „Čia nebus mirties“, „Vyšnių sodą“. Tuo metu gatvėmis važinėjo tankai, o salėje sėdėdavo kokie 22 žmonės.
Kartą galvodama net pasimečiau. Vaidinu ir Jaunimo teatre, ir Rusų dramos teatre, ir Nacionaliniame, ir Mažajame... Vis tiek man artimiausiais Mažasis. Aš esu tokios svarstyklės – ryte ženijuosi, vakare skiriuosi. Man didžiausias siaubas pasakyti taip arba ne. Tai didelės kančios.
– Kokie reikalavimai vyravo teatre anuomet, kokie – dabar?
– Visada, nuo to laiko, kai atsirado teatras, reikalavimas paprastas – būti talentingam.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys Liuksemburge: džiaugiamės jau 20 metų būdami daugiakultūrės ir atviros ES nariais2
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį Liuksemburge dalyvavo oficialiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-mečio minėjime Europos Audito Rūmuose (EAR), vienoje iš ES institucijų. ...
-
Panevėžyje atidengta aktoriaus D. Banionio skulptūra
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines Panevėžyje, prie Juozo Miltinio dramos teatro, antradienį atidengta jo skulptūra. ...
-
Medijų rėmimo fondas 71 leidiniui paskirstė beveik 2 mln. eurų3
Medijų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1,9 mln. eurų finansavimą kultūros periodiniams leidiniams ir regioninei žiniasklaidai. ...
-
Klaipėda ieško naujų Kultūros magistrų
Klaipėdos Kultūros skyrius pakvietė uostamiesčio kultūros organizacijas ir fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. ...
-
Paaiškės konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ nugalėtojai
Šiandien, balandžio 30-osios vakarą, paaiškės 18-ąjį kartą vyksiančio konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ laureatai. Apdovanojimų metu bus atskleisti populiariausios, gražiausios ir klaipėdietiškos knygos nominacijų nug...
-
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – renginiai Klaipėdoje
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gegužės 1-ąją, vyks renginiai „20 metų drauge su Europa“, skirti šiai dienai paminėti. Klaipėdiečiai ir svečiai bus kviečiami išbandyti tradicinius amatus, o vakare pasiklausyt...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“4
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos2
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...