Jungtinėje Karalystėje išleista knyga įtraukta į 2020 m. EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) Literatūros premijos finalinį trejetuką. Romaną „Šėtono apžavai” (Devilspel) Jungtinėje Karalystėje išleido leidykla „Noir Press“, vertė Yisraelis Elliotas Cohenas.

Kalbėdama apie šių metų finalinį trejetuką, EBRD Literatūrinės komisijos pirmininkė Rosie Goldsmith atkreipė dėmesį, kad G. Kanovičiaus „Šėtono apžavai” – tai jaudinantis ir elegantiškas romanas, kuriame puikiai kuriami personažų portretai. Gerų žodžių knygai negailėjusi R. Goldsmith pastebėjo, kad romano siužetas „pasakojamas santūria, bet gražia proza”.

Įvykiai, kurie klostosi romane „Šėtono apžavai“, remiasi tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai, pažįstami iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“, – įkūnija amžiną gėrio ir blogio kovą.

2020 metų EBRD Literatūros premijos laureatas, kuriam atiteks 20 tūkst. eurų prizas, bus paskelbtas balandžio 22 dieną. Šių metų premiją gauti taip pat kandidatuoja Krisztina Tóth (Vengrija) ir Guzel Yakhina (Rusija). Piniginį prizą apdovanotas autorius dalinsis su vertėju.

Londone įsikūręs EBRD trečius metus teikiamu apdovanojimu siekia įvertinti ir pastebėti geriausią verstinę literatūrą iš beveik 40 šalių, kuriose vykdoma banko veikla. Prizas, kaip skelbiama Rašytojų sąjungos pranešime, teikiamas geriausiam grožinės literatūros kūriniui, parašytam vienos iš šių šalių kalba, profesionaliai išverstam į anglų kalbą ir publikuotam Jungtinės Karalystės leidėjo.

G. Kanovičius (g. 1929 m.) yra vienas ryškiausių žydų rašytojų. Savo kūriniuose jis įtvirtina litvakų bendruomenės atminimą, praskleidžia dingusį praeities Lietuvos žydų bendruomenės pasaulį dengiančią laiko skraistę. Litvakų saga vadintini G. Kanovičiaus tekstai versti į keturiolika kalbų. 2014 m. jis įvertintas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija.

Visi rašytojo G. Kanovičiaus romanai – lyg vienas epas, pasakojimas apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų kasdienybę ir dvasinį pasaulį, pažymima Rašytojų sąjungos pranešime. Tai savotiška žydų litvakų biblija – kaip pastebėjo literatūros kritikė E. Bukelienė – kurioje atsiskleidžia kelių kartų šios tautos žmonių istorinis, šiek tiek mitologizuotas likimas Lietuvoje, rašytojo regimas iš dviejų šimtmečių – XIX ir XX – perspektyvos. Rašytojo G. Kanovičiaus kūriniai tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalis, kaip ir jo romanų personažai ar jų prototipai, Vilniaus senamiesčio skvereliuose ar parkuose kūrę gyvenimus.