Magija

Geriausias burtas – „Aš tave myliu“

Lietuviai burdavosi nuo neatmenamų laikų. Ilgiausia naktis ir trumpiausia diena – Kūčios; trumpiausia naktis ir ilgiausia diena – Joninės (arba Rasos); kovo ir rugsėjo lygiadieniai - šie kasmet pasikartojantys gamtos reiškiniai mūsų protėviams atrodė magiški ir verčiantys tikėti, jog tuo metu atlikti ritualai gali lemti sėkmę, gerą derlių, išpranašauti ateitį.

Traukia šiaudus

Šiandien mūsų prosenelių atliekami burtai atrodo pernelyg paprasti. Gal net kiek naivūs. Kai kurie regis, visai nebereikalingi, praradę savo esmę. Nes nuo žemės, gyvulių vis labiau tolstančiam ir į miesto betoną įmūrytam lietuviui jau kaip ir nebėra reikalo burti gerą derlių.

Su tradicinėmis šventėmis susiję burtai keliauja iš kartos į kartą. Tačiau dažniausiai perduodamas tik pats ritualas, o jo gili prasmė jau būna kažkur pasimetusi.

Kai kurios šeimos iki šiolei, pavalgiusios Kūčių vakarienę, iš po staltiesės traukia šieno stiebelį. Ištraukę ilgesnį tiki, kad ilgiau gyvens.

Pasak etnologės Valerijos Jankūnaitės, šis būrimas nėra pagoniškas, jis atkeliavo kartu su krikščionybe. Jėzus gimė ant šiaudų ar šieno, tvartelyje, todėl šiam faktui atminti po staltiese dedami šiaudai ar šienas.

Būrė jaunimas

V.Jankūnaitė pasakojo, kad senovėje per Kūčias dažniausiai burdavosi merginos ir vaikinai. Jiems aktualiausios būdavo būsimosios vestuvės: ištekės ar ne, kokį jaunikį gaus – turtingą ar kuprotą, į kokią šalį nutekės ir panašiai.

Visi šie burtai buvo žaidybiniai, pramoginiai. Seniau žmonės vengdavo su juodąja magija tapatinamų burtų, kurie siedavosi su veidrodžiais, spiritizmu ir kitokiais mistiškais dalykais.

Anksčiau netgi tamsa, prie žvakės šviesos nutįstantys šešėliai kėlė siaubą. Bijota net kojas nuleisti nuo lovos – kad iš palovio kas neišlįstų ir, stverdamas už kadaruojančios pėdos, nesušuktų: „Atiduok koją!“

Mesdavo batus

Ką gi veikdavo jaunimas Kūčių vakarą? Puldavo į kiemą ir skaičiuodavo tvoras. Jeigu apglėbdavo porinį skaičių lentų – ištekės, neporinį – dar šiemet teks pakentėti pas tėvus. Su ta pačia intencija mesdavo per petį batus į duris – teks išeiti šiemet iš tėvų namų ar ne.

XX amžiuje merginos traukdavo iš stogo šiaudus: kuri ištrauks ilgesnį, toji greičiau ištekės. Arba sudėdavo į maišą vyriškus ir moteriškus batus ir traukdavo nežiūrėdami. Jei mergina ištrauks vyrišką batą – kitais metais ištekės, jei moterišką – ne. Iš dubens pasisemdavo kūčiukų ar riešutų ir skaičiuodavo. Jei skaičius porinis – bus vestuvės, jei ne – laimė praeis pro šalį.

Sakoma, kad ir Kūčių naktis pilna keistenybių: dvyliktą valandą gyvuliai tarpusavyje pradeda kalbėtis, o vanduo vynu pavirsta. Tik labai trumpam, net ir norėdamas jo neparagausi, nes nespėsi.

Valgė druską

O gal norite savo būsimą antrą pusę susapnuoti? Tada namiškiams sumigus reikia po Kūčių pasidaryti tokį mišinį: truputis druskos, šiek tiek miltų, pipirų, cukraus ir vandens, ir tai suvalgyti. Tik gultis reikia ne į lovą, o prie namų slenksčio, ten, kur dvasios vaikščioja...

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centre etnologė V.Jankūnaitė jau dešimt metų advento laikotarpiu rengia popietes vaikams ir jaunimui „Adventas. Papročiai ir burtai“ bei „Kad neprailgtų advento vakarai“.

Etnokultūros centro renginiuose apsilankiusiems jaunimui atveriamos šio, senovėje manyta, magiško laikotarpio paslaptys. Kodėl žmonės tuomet stengdavosi pasninkauti ir nevalgyti mėsos?

Spintos magija

Anot V.Jankūnaitės, šis laikotarpis reiškė įvairiapusį – ne tik kūno, dvasios, bet ir aplinkos, kurioje gyvenama, apvalymą. Etnologė įtikina, kad susitvarkius savo spintą, lentynas išlaisvinus nuo jau išaugtų drabužėlių ir padovanojus juos kitiems, atsiras daugiau vietos ne tik spintoje, bet ir širdyje.... O susitvarkius rašomąjį stalą, prie jo atsisėdus kitais metais, ateis daug gerų minčių, seksis mokslai ir kūryba...

Argi tai ne magija ir burtai? Lygiai taip pat, kaip ir apkabinus mamą, tėtį ar artimą draugą, atsiprašyti už visa, kas per metus negera padaryta. Ištarti „aš tave myliu“ ir išvysti, kaip nuo rūpesčių pavargusį veidą nutvieskia šypsena.

V.Jankūnaitė tai vadina tik žaidimu burtais. Kaip išsiskleidžia vaiko rankoje suglamžytas ir žvakės liepsnos lyžtelėtas popieriaus lapelis, taip išsiskleidžia ir žmogaus – mažo ar didelio – siela. Atsiveria, išsipasakoja, įgauna drąsos, pasitikėjimo ir jau ramesnė peržengia kitų metų slenkstį...