Kauno fotografijos galerijoje – vieši šešėliai. Tamsios savo veidus slepiančios figūros lėtai slysta galerijos sienas dengiančiais graiko Johno Demo fotolakštais, primenančiais paveikslus, kuriuose realybė susipina su metaforiškais vaizdiniais, ir suteikiančiais žiūrovui galimybę balansuoti ant siauros, tikrovę bei vizijas skiriančios linijos.

Nykstančios tradicijos

Čikagos universitete (JAV) meno istoriją studijavęs J.Demas 1969 m. sugrįžo į gimtąją Graikiją ir čia pasinėrė į fotografijos meną. Ne tik kūrė, bet ir buvo vienas iš iniciatorių, skatinusių Atėnų fotografijos centro įkūrimą. Menininkas taip pat laikomas Naujosios Graikijos fotografijos judėjimo pionieriumi. Savo šalyje J.Demas yra įkūręs fotoagentūrą "Apeiron", atstovaujančią tokioms pasaulinio garso agentūroms kaip "Sygma", "Magnum" ir kt.

Aktyvi kūrybinė veikla, fotografijos meno sklaida, edukacija  menininkui atvėrė prestižinių, pasaulinio garso dailės galerijų, muziejų duris, jo fotografijų yra įsigiję privatūs kolekcininkai, kūrėjas taip pat dalyvauja įvairiuose fotografijos meno festivaliuose.

Kaune eksponuojamas nuotraukų ciklas "Tylos šešėliai"(1975–1997 m.) žymi J.Demo kelionę po atokius Graikijos miestelius ir kaimus, fiksuojant per metų metus susiformavusius archajiškus ritualus, kuriuose sumišusios pagoniškosios tradicijos su krikščioniškosiomis. Menininką domina ne religija, o tikėjimas, iš kartos į kartą perduodamas dvasingumas.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės neretai transformuoja šeimos tradicijas, pritaikydami jas šiandieniam kontekstui. Senąsias kartas keičia naujos, kurių vertybių sistema, moralės normos, požiūris į tikėjimą, jo svarbą žmogaus gyvenime, kinta. Religinės apeigos, metinių švenčių ritualai yra nustumiami į šalį. Šiuolaikinis žmogus, gyvendamas nuolat skubančiame pasaulyje, vadovaudamasis masinės kultūros klišėmis, naikina savo tikrąją tapatybę, pamiršta savo šeimos istoriją, jos puoselėtą dvasingumą. Atsisakydamas individualumo ir siekdamas atitikti šiuolaikinės visuomenės standartus, žmogus praranda ryšius su savo praeitimi.

Tikėjimas – dvasios atrama

Nuotraukose užfiksuoti vaizdai perteikia senosios kultūros simbolius, kurie dabar jau yra beveik išnykę. Nespalvotose fotografijose pagrindinė kompozicijos ašis yra žmogus, neretai tai – juodu rūbu apsivilkusi moteris, dengianti savo veidą ir dėl to panaši į tamsų šešėlį, slenkantį siauromis miestelių gatvėmis, dalyvaujanti paslaptingose apeigose, besimeldžianti. Plastiškai judantis žmogaus siluetas, pasakoja dramatiškas istorijas, kurias žiūrovas girdi žvelgdamas į kontrastingas menininko kompozicijas.

Kai kuriose fotografijose žiūrovas sutinka žvilgančias akis, sklidinas vilties ir kartu išgąsdintas gyvenimo beviltiškumo. Rodos, vienintele atrama likimo blaškomam žmogui tampa malda, tyliai sklindanti iš jo lūpų ir nešama vėjo kalnų viršūnių link, kad pasiektų tą, kuris aukštai danguje jo klausosi.

Keletoje nuotraukų pasirodo vaikai – naujos istorijos liudininkai, stebintys senolius, atliekančius slaptingus ritualus, bandantys suvokti šeimos tradicijas. Tik nežinia, ar jie pasiryžę jas išsaugoti.

Neišsenkantys šaltiniai

Ryškus fotografijose kelio, tako simbolis, kuris išnyra ne vienoje kompozicijoje. Juo žmogus eina, ieškodamas savo krypties. Kiekviename žingsnyje vis sunkėjantis jo patirties bagažas apkrauna pečius, lėtina žingsnius ir sugeria paskutines jėgas, tačiau keliaujantis žmogus stiprybės bei jėgų atranda dvasiniuose šaltiniuose ir tęsia savo gyvenimo kelionę.

Pasirodantys religiniai simboliai fotografijose sureikšminami, užimantys pirmąjį planą kompozicijose, ryškūs, detalūs. Autorius tarsi siekia sklindančią tylą įgarsinti šiais ženklais, suteikti jai sakralumo ir prasmės, idant žmogus neužmirštų, kad materialus kūnas tėra laikinas, o dvasia – amžina.

Gal iš tiesų šiuo metu žmogus yra pernelyg sureikšminęs save ir materialinę gerovę. Jis vis rečiau ieško gyvenimo prasmės, kreipdamas savo žvilgsnį į materialius dalykus (patogią buitį, sėkmę, lyderystę reiškiančius aksesuarus, egzotišką laisvalaikio praleidimo būdą ir pan.). Susitapatindamas su tūkstančiais tokių kaip jis žmogus praranda savo esybę, nebežino, kas jis yra, ko iš tikrųjų šiame gyvenime siekia.

Tradicijų išsaugojimas, žinojimas, kad kažkas yra aukščiau tavęs – materialaus gyvenimo patogumų neatims, o tik pakylės į aukštesnį suvokimo lygį ir padės neiškrypti iš gyvenimo kelio.

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kas? J.Demo paroda "Tylos šešėliai".

Kada? Veikia iki rugpjūčio 9 d.