Pagal crypto.io, menininkė Ivona Tautkutė-Rustecka (Ivona Tau) šiuo metu yra viena iš 600 labiausiai sėkmės lydimų NFT kūrėjų pasaulyje. Jos projektas „VISIONS: reflected“ neseniai buvo parduotas už 22 tūkst. eurų prestižiniuose „Sotheby’s“ aukcionų namuose. Tai bene didžiausias NFT kūrėjos iš Lietuvos pasiekimas. Be to, jos darbai yra eksponuojami Niujorke, Pekine, Frankfurte, Singapūre, Johanesburge, Los Andžele, Londone ir Berlyne.

Gana naujas meno lauke NFT reiškinys kelia daug įvairių klausimų, vienas pagrindinių – kokia yra sėkmės formulė, kad NFT projektą nupirktų. Ivona sako, kad svarbiausia – neskubėti, o savo kūryba – išsiskirti. Jos darbuose susijungia fotografija su dirbtiniu intelektu. Taip sukurtos animacijos balansuoja tarp sapnų ir realybės. Ivona prognozuoja, kad NFT gali likti prisiminimu arba virsti dar tikresne realybe – viskas priklauso nuo to, ar NFT burbulas sprogs, ar ne. Apie kriptomeno ateitį ir tai, ko reikia pradedančiam NFT menininkui, patarimais ir įžvalgomis dalijasi Ivona.

Svarbiausia yra kantrybė ir motyvacija. Jeigu dalyvausi su idėja, kad nori užsidirbti, tikriausiai neužsidirbsi, bet jei motyvacija bus, kad nori lėtai, savo tempu augti, bus daug lengviau pasiekti sėkmę.

– Esi dirbtinio intelekto (DI) menininkė ir tyrėja, dirbanti su fotografija ir naujomis technologijomis. Šiuo metu susidaro įspūdis, kad DI menininkų Lietuvoje nedaug, bent jau mažai apie juos girdime. Kiek toks menas yra paplitęs pasaulyje?

– Pati juo susidomėjau prieš trejus metus, vos tik atsiradus pirmiesiems DI meno kūrėjams pasaulyje. Jie buvo iš įvairių sričių. Vieni atėjo iš meno ir pradėjo dirbti su technologijomis, kiti, priešingai, iš technologijų pasaulio pasuko į menus. Treti, tokie kaip aš, atėjo iš abiejų šių sričių sankirtos. Mano atveju, tai fotografija ir dirbtinis intelektas. Seniai norėjau panaudoti algoritmus kūrybiškai, nes pati juos rašau ir kuriu DI modelius savo pagrindiniame darbe.

Mane labai džiugina, kad vis daugiau ir daugiau menininkų kuria DI meną. Tačiau daugiausia tų kūrėjų yra užsienyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Jungtinėje Karalystėje (JK). Nežinau ar Lietuvoje yra DI menininkų, tačiau kuriančių NFT jau atsiranda. Socialinių tinklų „Discord“ ir „Twitter“ grupėse mačiau keletą NFT kūrėjų, tačiau iš jų nesutikau nė vieno DI menininko.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekviena nauja meno sritis, kuri yra dar ir labai techniška, neturi daug savo atstovų. Priežastis – nedaug programų, kurios leistų, neturint technologinių įgūdžių, kurti DI meną. Tai ne taip sudėtinga, tačiau specifinių žinių ir programavimo pagrindų vis dėlto reikia. Bent jau paviršutiniškai suprasti, kas yra dirbtiniai neuroniniai tinklai, kaip reikia paruošti duomenis ir t.t.

– Galbūt dar viena priežastis, kodėl DI meno atstovų nedaug, – kad tai ganėtinai vyriškas menas. Kaip manai, lyčių aspektas čia svarbus?

– Iš tiesų, tiek DI, tiek NFT pasaulyje stipriai dominuoja vyrai. Manau, taip neturėtų būti, ir dėl to tikiuosi savo pavyzdžiu padėti kitoms merginoms ar moterims suprasti, kad programavimas, DI ir blockchain (liet. blokų grandinė) – ne tik vyrų reikalas.

Reikia kovoti su diskriminacija, jeigu ji atsiranda, bet dažnai taip nutinka netyčia, dėl įsitvirtinusių stereotipų. Labai nedaug merginų renkasi tiksliuosius mokslus, nes bijo, kad nesugebės, arba mano, kad tai ne joms. Tikiu, kad kuo daugiau moterų rinksis tokius mokslus, tuo situacija visiems bus geresnė.

– Pereikime prie NFT temos. Kada ir kaip tuo susidomėjai? Ar tai įvyko prieš tai, kai pernai kovo mėnesį „Christies“ aukcione amerikietis menininkas Mike‘as Winkelmannas, geriau žinomas Beeple’o pseudonimu, pardavė skaitmeninį nuotraukų koliažą beveik už 70 mln. JAV dolerių, ar vėliau? Tavo nuomone, šis įvykis buvo esminis, kad kriptomenininkų bendruomenė ėmė sparčiai augti, o apie NFT šiandien girdime vis daugiau ir dažniau?

– Iš tiesų mano susidomėjimas NFT sutampa su šiuo pardavimu, bet netiesioginiu būdu. Na, o šis įvykis buvo gausiai skelbiamas visose medijose ir garsiai aptarinėjamas. Tai paskatino su kriptovaliutomis ar su blockchain visai nesusijusius žmones susidomėti NFT. Aš neturėjau žalio supratimo, kas yra blockchain. Aišku, buvau girdėjusi šį žodį, tačiau niekuomet neturėjau su juo nieko bendro. Ir nors esu susijusi su technologijomis, man visa tai buvo nepažįstama. Todėl, kai daugiau žmonių susidomėjo Beeple’u, skaitmeniniu menu, pradėjo apie tai dažniau kalbėti, atsirado daugiau ir tų, kurie ėmė kurti NFT.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto pirmą kartą apie NFT išgirdau prieš metus, sausį–vasarį, kai dėl karantino suvaržymų atsirado daugiau laisvo laiko. Atsisiunčiau programėlę „Club House“. Ten pradėjau bendrauti su menu ir technologijomis susijusiais žmonėmis. Tarp jų sutikau daug kalbančių apie NFT. Iš pradžių nežinojau, kas tai yra. Kiek pagūglinau, kiek sužinojau iš įvairių šaltinių, bet nepuoliau prie to iš karto. Tik kai vis daugiau žmonių ėmė dalytis savo pirmaisiais žingsniais NFT pasaulyje ir pasakojo apie galimybę įamžinti savo skaitmeninį meną blockchain‘e, pajutau  FOMO (fear of missing out, liet. – baimė praleisti) efektą. Jis pastūmėjo ryžtis pabandyti ir sužinoti, kas tai yra.

Susikūriau pirmąjį NFT darbą tyliai, nepranešiau apie tai pasauliui. Tačiau pradėjau dar intensyviau dalyvauti įvairiose kriptomenininkų bendruomenėse. Susipažinau su daugiau menininkų, užsiimančių kriptomenu, o jie sužinojo apie mane ir mano kūrybą. Iki tol ji buvo menkai kam žinoma, išskyrus mano artimą aplinką, tačiau staiga susidomėjimas ėmė augti. Susikūrė bendruomenė, į mano projektus dėmesį atkreipė kolekcininkai.

– Koks pagrindinis skirtumas tarp kriptomeno ir tradicinio meno?

– Pagrindinis skirtumas – sertifikatas. NFT suteikia galimybę autentifikuoti skaitmeninį meną, kuris internete gali turėti milijonus pavidalų, būti galybėje įvairių svetainių, o tą JPG failo paveikslėlį kiekvienas gali atsisiųsti, savintis ar kitaip disponuoti. NFT užtikrina, kad darbas yra originalus, kad būtent jis buvo sukurtas kūrėjo, kad vėliau jį kažkas nupirko, perpirko ir t.t. NFT kūrinio įsigijimo / panaudojimo istoriją galima stebėti, nes ji yra išsaugoma blockchain‘e.

Man atrodo, kad įmanomi du scenarijai. Vienas, kad po kurio laiko pamiršime ir nebežinosime, kas tas NFT. Arba kitas – kad tai bus pritaikoma ne tik mene, bet ir kasdieniame gyvenime. Panašiai, kaip atsitiko su internetu ar mobiliaisiais telefonais.

Pastebiu, kad šiuo metu daug tapytojų ar iliustratorių duoda NFT kaip priedą prie savo parduodamo paveikslo arba, atvirkščiai, parduoda NFT ir prideda arba paveikslą, arba iliustraciją, arba atspausdintą fotografiją. Manau, kad NFT ir tradicinis menas gali gyvuoti kartu ir galbūt tai yra ateitis. Juolab kad NFT technologiją galima labai plačiai pritaikyti įvairiose srityse – nuo muzikos iki bilietų pardavimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kas tai bus.

– Kalbama, kad kriptomenas yra loterija ir iš tiesų daugelis tik siekia greitai praturtėti. Ar būtent tai ir vilioja menininkus, ir nebūtinai juos, pradėti kurti NFT?

– Labai daug žmonių pradeda kurti kriptomeną su mintimi, kad galima greitai praturtėti. Iš tiesų, 80 proc. visų didžiausių pardavimų tenka vos 5 proc. kūrėjų. Šiame lauke vis dar yra labai sunku prasimušti, juo labiau sudėtinga tiems, kuriems svarbiausia yra finansinė motyvacija.

Man NFT yra labiau kaip eksperimentas. Norėjau savo menu pasidalyti su platesne auditorija ir sutikti žmonių, kurie taip pat eksperimentuoja su DI ir kodavimu mene. Ir iš tiesų man tai padėjo surasti kitų menininkų, kurie taip pat dirba su technologijomis, su DI arba kurie naudoja algoritmus kurdami generatyvinį meną. Jis labai išpopuliarėjo kartu su NFT.

– Tau, kaip kriptomenininkei, puikiai sekasi. Esi pasauliniuose geriausių NFT kūrėjų sąrašuose, o vieną savo NFT darbą neseniai pardavei už solidžią sumą. Kaip tai pavyko?

– Svarbiausia yra kantrybė ir motyvacija. Jeigu dalyvausi su idėja, kad nori užsidirbti, tikriausiai neužsidirbsi, bet jei motyvacija bus, kad nori lėtai, savo tempu augti, bus daug lengviau pasiekti sėkmę. Mano strategija buvo aktyviai dalyvauti visuose NFT renginiuose, meno parodose. Stengiausi megzti kontaktus, pažinti kuo daugiau žmonių, kurie kolekcionuoja meno kūrinius ar organizuoja parodas visame pasaulyje. Labai svarbu nebijoti pasakoti apie save ir savo kūrybą, dalytis kūrybos proceso užkulisiais. Prieš porą mėnesių buvau Niujorke, kur vyko vienas didžiausių iki šiol NFT susibūrimų. Būtent čia susipažinau su labai daug menininkų, kuratorių ir kolekcininkų, kurie man padėjo augti kaip kriptomenininkei.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tinklaveika, rinkodara yra labai svarbios sritys NFT pasaulyje, kurioms reikia skirti itin daug laiko. Prisipažinsiu, kad kai įsitraukiau į NFT ir čia pasiekiau pirmų gerų rezultatų, nusprendžiau dalį savo darbo laiko skirti kūrybai. Šiuo metu DI programuotoja dirbu tik etato dalį, o likusį laiką skiriu NFT veiklai. Kiekvieną dieną atsakau į klausimus, konsultuoju kitus menininkus, kurie yra mažiau pasiekę arba kuriems reikia pagalbos šioje srityje. Manau, augimas ir sėkmė NFT pasaulyje labai priklauso nuo pažinčių ir įdirbio užmegzti jas. Žinoma, labiausiai sėkmė priklauso nuo pačios kūrybos. Geriausia atrasti nišą, kurioje galėtum išsiskirti iš minios. Man tai buvo fotografijos ir DI jungimas. Nors abejose srityse atsiranda vis daugiau kūrėjų, nedaug tokių, kurie eksperimentuoja su dirbtiniais neuronų tinklais fotografijos srityje. Dėl to atsirado stimulas stengtis būti geriausiai toje srityje, kurioje dirbu.

– Papasakok apie savo NFT projektus ir apskritai kūrybą. Kokios temos tau įdomios?

– Pagrindinė tema, arba klausimai, kurie atsiranda mano kūryboje, – mūsų atmintis ir prisiminimai. Labai dažnai mūsų atmintis keičia įvairius vaizdinius arba įvyksta atvirkščiai – vaizdiniai mums sukelia asmeninių patirčių ir prisiminimų. Man juos sukelia įvairios fizinės vietos – miestai, gatvės. Būtent tai ir fotografuoju, o toliau medžiagą analizuoju su DI priemonėmis. Kuriu universalius atsiminimus, kurie ne tik man kažką reikštų, bet ir kitiems sukeltų pažįstamų emocijų arba atkartotų jų prisiminimus. Todėl tie vaizdiniai yra šiek tiek abstraktūs, tačiau ne per daug, kad kiekvienas juos pajaustų kažkiek skirtingai. Kas nors, žiūrėdamas į juos, pagalvos, kad mato savo vaikystės gatvę, o kitas – gimtąjį miestą. Būtent toks ir yra mano tikslas.

Mano darbai dažniausiai būna 30 sek. animacijos, nes man labai patinka, kaip vaizdiniai, konceptai netikėtai keičiasi  kitais. Manau, tai padeda tiksliau iliustruoti, kaip veikia mūsų mąstysena, atmintis. Pavyzdžiui, kaip mūsų sąmonėje vieni vaizdiniai – dažniausiai nesusiję – jungiasi su kitais arba tas nepaaiškinamas momentas, kai mums atrodo, kad kažką prisimename, bet staiga pamirštame. Kuriu iliustracijas su įdomiais generuotais vaizdiniais ta pačia tema.

Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, esu rengusi daug įvairių projektų kartu su kitais menininkais, panaudodama DI kaip analizės priemonę. Vienas įdomesnių projektų buvo su menininku iš Kinijos. Jis fotografuoja neonus, kurie dingsta iš Honkongo gatvių. Tiems neonams – apie 20–40 metų, daugelis jų nebeveikia, todėl naikinami. Iš tiesų jų vieta turėtų būti muziejuje. Kadangi taip nėra, sukūrėme generuotus neonus iš to, kas buvo dokumentuota fotografijose, turėdami tikslą parodyti, koks svarbus turtas dingsta iš gatvių.

– Ar reikia kokių nors specifinių žinių, programuotojų pagalbos, kad savo kūrinį paverstum NFT? Ką rodo tavo patirtis?

– Man šis procesas užtruko vieną dieną. Nieko nežinojau apie kriptovaliutas – nei kaip jų nusipirkti, nei kur tai daryti. Tiesiog pasigūglinau ir radau daug informacijos internete. Buvo lengviau, nei galvojau. Tiek tapytojas, tiek iliustratorius ar bet koks kitas menininkas gali rasti internete žingsnių, kaip paversti savo darbą NFT kūriniu. Tų žingsnių nedaug. Tereikia atsisiųsti programėlę, kurioje išsikeiti eurus (ar kitą valiutą) į ethereum‘ą arba tezos, tada prisijungti prie interneto platformos ir jau galima kurti pirmą darbą. Tam, kad pradėtum, tikrai nereikia daug žinių ir techninių sugebėjimų, kiekvienas, kuris moka naudotis internetu, gali tai padaryti, nes tai tokio lygio žinios.

– Kaip manai, ar kriptomeno bumui turėjo įtakos pandemija? Tai, kad gyvos patirtys persikėlė į internetą, kad parodų ekspozicijas padeda pamatyti 3D turai ir t.t.

– Aš, jei nebūtų pandemijos ir nebūčiau sėdėjusi namie, tikriausiai nebūčiau susidomėjusi NFT. Būčiau dariusi visai kitus dalykus ir net neturėjusi tam laiko. Daug mano draugų menininkų, kurie užsiima NFT, irgi yra sakę, kad tas atsiradęs papildomas laikas gyvenime kaip ir padėjo susikurti toms bendruomenėms įvairiuose socialiniuose  tinkluose. Žmonės sėdėjo namie ir tiesiog norėjo žmogiško kontakto, todėl pradėjo burtis, kalbėtis ir pažinti dalykus, kas, tikiu, turėjo įtakos NFT bumui. Jei pandemijos nebūtų, tokia situacija NFT rinkoje galbūt būtų susiklosčiusi tik po kurio laiko.

Tie virtualieji muziejai man asmeniškai vis dar neatkartoja to realaus fizinio buvimo ir meno matymo iš arti. Kad ir kiek sakytume, kad tos technologijos mums padeda ir paverčia tiek daug dalykų realiais, realus pasaulis vis tiek bus aukščiau.

– Ar kriptovaliutų verčių svyravimai kaip nors sudrebina NFT pasaulį, ar nedaro jokio poveikio? Tave verčia jaudintis?

– Žinoma, tai yra susiję, nes be kriptovaliutų nebūtų ir tokio dalyko kaip NFT. Jeigu staiga visos kriptovaliutos nukristų iki nulio, NFT nebetektų vertės. Aš nespekuliuoju kriptovaliutomis – jei parduodu darbą už vienokią vertę, tiek ir gaunu, tačiau galbūt po mėnesio jau galėčiau parduoti už kitokią, kur kas didesnę. Gal ir reikėtų neiškeisti kriptovaliutų į dolerius ar eurus, palaukti to geresnio momento, bet nenorėčiau spekuliuoti. Žinau, kad yra menininkų, kurie neiškeičia kriptovaliutų į realius pinigus, todėl jie būna kaip ir atsparūs tiems svyravimams.

– Daug keliauji, šiuo metu tavo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Varšuva. Nepaisant to, galbūt gali palyginti, koks yra susidomėjimas NFT Lietuvoje ir kitose šalyse. Ar daugelis žino, supranta, kas tai yra?

– Iš tikrųjų skirtumai – labai dideli. Iš visų miestų, kuriuose buvau, Niujorke daugiausia žmonių apie tai žino. Taip pat Majamyje, nes čia vyko „Art Basel“ meno mugė, kurioje buvo rodoma daug NFT ir kriptomeno kūrinių.

Europoje išskirčiau Londoną, nes čia jau yra įvykusių kriptomeno parodų (ypač vėliausios „Frieze“ mugės metu), todėl daugiau žmonių pamatė ar perskaitė laikraščiuose apie NFT ar bent jau žino, kad kažkas tokio egzistuoja.

Varšuvoje, kur šiuo metu gyvenu ir dirbu, nelabai kas kalba apie tokį meną, panašiai kaip ir Vilniuje. Lietuvoje negirdėjau, kad vyktų didelių renginių, susijusių su NFT, bet vasarą, pakviesta Liudo Andrikio, dalyvavau Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuotame NFT kūrėjų susitikime. Tuo pat metu vyko ir grafikos paroda, kur viena salė buvo skirta kriptomenui. Tai, ko gero, buvo pati pirmoji Lietuvoje įvykusi kriptomeno paroda. Taigi žmonių, kažką žinančių ar girdėjusių apie kriptomeną, atsiranda vis daugiau, tačiau nelabai nusimano, kas tai yra. Mano draugai tiek iš Vilniaus, tiek iš Varšuvos reaguoja labai panašiai. Jie sako „wow, Ivona, super, ką tu darai, bet gal gali paaiškinti, kas tai yra, nes aš nelabai suprantu“.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip iš meninės, estetinės perspektyvos vertini didžiausią vertę turinčius ar brangiausiai parduotus NFT kūrinius, pavyzdžiui, Beeple'o, Danielio Hirsto ir kitų?

– Iš tikrųjų mes esame gana toli nuo to, kad kūrinių vertė atspindėtų savo tikrąją vertę. Nežinau, ar Beeple’as yra pats geriausias pasaulio menininkas, drįsčiau su tuo nesutikti, bet šiuo metu kortos sukrito taip. Manau, kad kuo daugiau bus užsiimančių NFT, tuo ta vertė labiau koreliuos su tuo, kad brangiausiai parduodami kūriniai yra geriausių menininkų darbai. Kita vertus, labai sunku apie tai kalbėti, nes labai dažnai meno vertė paaiškėja tik po dešimties ar net po 100 metų. Bet vis tiek kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar Vincentas van Goghas yra daug kartų geresnis negu kitas jo laikmečio menininkas ir pan.

Vis dėlto manau, kad dar pamatysime tą vertės keitimąsi, o tie kūrėjai, kuriems pavyko geriausiai parduoti savo darbus, po kažkurio laiko gali būti prisimenami kaip NFT judesio pradininkai.

– Kodėl kai kurie NFT, kurie atrodo kaip paprasti piešinukai iš pikselių, išauga iki įspūdingos vertės? Kas iš tiesų už jų slypi?

– NFT ne visada yra menas. Pavyzdžiui, tai gali būti „Time“ žurnalas, kuris parduoda savo pirmąjį egzempliorių arba kažkoks tokenizuotas įvykis, kurį žmonės nusiperka. Dažnai tie paveikslėliai neturi jokios estetinės ar meninės vertės, o parduodami aukšta kaina, nes jie turi papildomų savybių arba kažką simbolizuoja, arba būna tokiu tokenu, kuris duoda vertę. Pavyzdžiui, jeigu nusipirksi šitą paveikslėlį, papulsi į koncertą arba gausi prieigą prie tik tokeno savininkams skirtos platformos. Atsiranda labai daug įvairių pritaikymo būdų, kurie nebūtinai susiję su menu.

– Ar netapo NFT mados dalyku? Užsienio žiniasklaidoje randu, kad tai viena, tai kita pasaulinė įžymybė kaip nors panaudoja šią technologiją.

– Dabar yra pati NFT populiarumo viršūnė, todėl ir dainininkai, ir aktoriai, ir muzikos pasaulio žvaigždės bando tokenizuoti savo darbus ir būti šio reiškinio dalimi. Atsiranda ir mados namų ar prekės ženklų (pvz., „Adidas“), kurie nusprendžia, kad gali parduoti batus kartu su NFT, arba jei klientas nusiperka NFT, jis gauna batus. Technologija gali būti labai įvairiai pritaikoma.

Manau, kad jei NFT burbulas sprogs, liks tik tie darbai, kurie turėjo didžiausią vertę iš istorinės perspektyvos ir buvo įdomiausi. Gal taip ir būtų geriau, nes atsikratytume spekuliantų ir vien finansiškai motyvuotų projektų.

– Tad tavo prognozė, kad NFT burbulas netolimoje ateityje sprogs?

– Man atrodo, kad įmanomi du scenarijai. Vienas, kad po kurio laiko pamiršime ir nebežinosime, kas tas NFT. Arba kitas – kad tai bus pritaikoma ne tik mene, bet ir kasdieniame gyvenime. Panašiai, kaip atsitiko su internetu ar mobiliaisiais telefonais. Vis dėlto, kad ir kiek daug kalbėtume apie NFT, žmonių, užsiimančių kriptomenu, pasaulyje yra labai mažai. Galbūt tai yra kūrėjų ir mūsų visų ateitis. Labai sunku spekuliuoti, kaip bus po kokių dešimties metų, bet tikrai labai įdomu.

– Kokie NFT projektai tau patinka? Įvardyk bent vieną.

– Jų tikrai yra ne vienas, bet iš dirbtinio intelekto ir NFT menininkų man labai patinka vokiečio Mario Klingemanno projektai. Jis savo kūryboje labai dažnai paliečia decentralizacijos temą. Pavyzdžiui, vienas jo įdomesnių projektų yra „Botto“. Tai decentralizuota autonominė organizacija (DAO), kurios dalimi gali būti kiekvienas interneto vartotojas, nusipirkęs šio projekto žetoną. Kartu su juo jis įgyja teisę balsuoti, pavyzdžiui, spręsti, kurie dirbtinio intelekto sukurti vaizdiniai yra geri, o kurie ne. Tačiau sprendimą priima ne jis vienas, o visi žetonus turintys interneto vartotojai. Šis NFT projektas man pasirodė labai įdomus dar ir tuo aspektu, kad nebelieka vieno aiškaus kūrėjo, juo tampa visa visuomenė – DAO.

– Sklando nuomonė, kad geriausias laikas pradėti kurti NFT jau prabėgo. Ar iš tiesų taip yra, ar vis dėlto nuraminsi NFT naujokus ir svarstančius tuo užsiimti menininkus, kad pradėti galima bet kada?

– Prisipažinsiu, kad lygiai prieš metus, kai tik pradėjau užsiimti NFT menu, tviteryje perskaičiau, kad jau yra per vėlu užsiimti kriptomenu. Tačiau per tuos metus situacija pasikeitė taip, kaip niekas nesitikėjo. Neverta klausytis, jeigu kažkas sako, kad per vėlu. Man atrodo, kad esame dar tik pradžioje, todėl tikrai verta pabandyti. Būtent tokia ir buvo mano motyvacija nuo pirmos dienos – jeigu darbų niekas nepirks, bent jau išbandysiu technologiją ir turėsiu savo darbų, kurie man patinka ir kuriuos vertinu, NFT pavidalu. Dabar labai džiaugiuosi, kad pabandžiau.