Iranas, šalis iš užsienio naujienų rubrikų, Klaipėdoje materializavosi Lietuvos kaligrafijos sostine vadinamam uostamiesčiui aktualiu pavidalu: didele tradicinės persų kaligrafijos ir šiuolaikinių jos interpretacijų paroda „Nuo Persijos iki islamo šalies“.

Subtiliai simboliška

Subtilaus simbolizmo netrūksta ne tik Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikiančios ekspozicijos darbams, atskleidžiantiems kaligrafijos raidą. Parodos atidarymo dieną, birželio 14-ąją, Irane vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Hassanas Rouhani.

Regiono, tūkstantmečius kaupusio unikalų kultūros paveldą, dalis yra įgavusi didžiulį pagreitį dramatiškos politinės istorijos atžvilgiu. Šiame fone meditatyvi kaligrafija, kurios procesas buvo demonstruojamas Baroti galerijoje, atrodo kaip ramus amžinybės užutėkis.

Tai pirmasis tokios apimties Irano meno pristatymas Lietuvoje. Užmezgę bendradarbiavimą prieš dvejus metus britų kuratoriaus Edwardo Lucie-Smitho Klaipėdoje pristatyto projekto „Trys pasauliai viename“ („3 worlds in 1“) metu, centro direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius ir iranietis kuratorius bei dailininkas Hojatas Amani (nuotr.) sumanė surengti klaipėdiečiams ekskursą į šalies meno istoriją.

Sena ir nauja

H.Amani gimtinėje surinko didelę senųjų persiškos kaligrafijos pavyzdžių kolekciją, kurios darbai žavi subtilumu ir fantastiška atlikimo technika. Parodoje pristatomi ir tradiciniai knygų puošybos miniatiūromis, vadinamosiomis iliuminacijomis, bei ornamentais būdai. Trečioji dalis – tradicinės išraiškos interpretacijos šiuolaikiniame mene, kai kaligrafijos stilizacija tampa atpažįstamu Irano meno, sulaukiančio didelio susidomėjimo Vakarų šalyse, ženklu.

„Kaligrafija yra tradicinis menas, tačiau šiandien ir ji paklūsta šiuolaikiniams principams, –  sakė H.Amani, pats kaligrafijos išmokęs dar vaikystėje. – Daug jaunų menininkų savo darbuose ją vykusiai įpina į modernią estetiką.“

Viena iš parodos dalyvių dailininkė Mina Mohseni savo paveiksluose šilkografijos technika pavaizduotos stilizuotos širdies fonu pavertė užrašytas meilės eiles. „Specialiai rašiau neaiškiai – tekstūra buvo kiek svarbesnė nei reikšmė, – komentavo menininkė, mėgstanti miksuoti figūrinę tapybą su kaligrafija. – Nenaudojau tradicinio kaligrafijos rašalo – juk labiau norėjau sukurti paveikslą, o ne tradicinį darbą.“

Šiuolaikinis – populiaresnis

Menininkės teigimu, pati kaligrafija Irane nėra itin populiari – tradicijos unikalumas ir žavesys akivaizdesni užsieniečiams. „Šiuolaikinis menas sulaukia daugiau viešumo ir yra mėgstamas geriausių Irano galerijų“, – sakė M.Mohseni.

Gimtosios šalies prezidento rinkimų dieną Lietuvoje praleidusi M.Mohseni juose nedalyvavo – išankstinio balsavimo galimybių, anot jos, nebuvę. Savo žmogiškiesiems ir politiniams įsitikinimams ir Irano, kaip atviros, ekonomiškai ir kultūriškai pažangios šalies, vizijai išreikšti kol kas labiau tinka popierius. „Gali pasakyti viską, tik reikia sugalvoti kaip“, – istoriškai Lietuvos menininkams tokią pažįstamą Ezopo kalbos techniką komentavo mergina.

Iki liepos 21-osios veiksiančioje parodoje savo darbus pristato iraniečiai Asareh Akasheh, H.Amani, Shamsaldin Aboulvafa Hosseini, Omid Bana Kar, Mohammad Reza Amouzasd Mahdiraji, Soleyman Miri, M.Mohseni, Leila Pourkhani, Tayebe Ramezani.