Kitoje rubrikoje laidos kūrėjai kalbės apie hipius, o intelektualiame iššūkyje tikrins žurnalisto Audriaus Matonio žinias.

Vienas iš mūsų istorijos tamsių ir negarbingų puslapių – raganų bylos. Duomenų apie raganavimu apkaltintus ir nuteistus asmenis Lietuvoje randama nuo XVI a.. Tačiau pasakyti tikslų skaičių, kiek žmonių buvo sudeginti ar kitaip nukankinti, ne taip paprasta. Istorikai pasiryžo ištirti ir nustatyti tikruosius šio keisto fenomeno mastus.

Laidoje istorikas Aivas Ragauskas teigia, kad raganų teismo praktika buvo žodinio pobūdžio. Dokumentų, žinoma, beveik neišliko, tačiau negausiuose šaltiniuose aptinkami duomenys liudija apie itin dažną tokių teismų praktiką. 

„Skaičiai turėjo būti ne keliolika ir net ne keletą šimtų, o tūkstantį kartų didesni negu mes turime išlikusius ir publikuotus duomenis. Esu tuo įsitikinęs, nes tris metus ieškau. Pavyko rasti tokių bylų, kurios pakeičia visą XVIII a. statistiką“, – pasakoja istorikas.

Profesorius šiuo metu baigia parengti peticiją, kurią ketina perduoti Lietuvos teisingumo ministerijai ar Konstituciniam teismui, kad būtų išnagrinėti dokumentai ir raganų teismų aukos paskelbtos nekaltomis. Kiti istorikai laidoje diskutuos su tokia profesoriaus iškelta idėja. Iš pirmo žvilgsnio tokie užmojai atrodo keistai.

Kultūros istorikas ir filosofas docentas Vytautas Ališauskas pritaria, kad turėtume žinoti, jog buvo nuteista daug nekaltų žmonių. Tai svarbus dalykas. Tačiau taip stipriai sureikšminti, rašyti peticijas ir kreiptis į teismus nėra būtina. Tokie dalykai itin svarbūs kalbant apie mūsų kultūrinę atmintį.

Kaip laisvai gyventi totalitarinėje valstybėje. Grandiozinės istorijos, kelionės autostopu per sovietinį bloką ir kiti su esamu režimu nesiderinę dalykai. Apie tai laidoje pasakos hipiai Arkadijus Vinokuras, Kęstutis Navakas, Kristupas Petkūnas bei Algis Lipskas. 

„Istorijos detektyvai“ apie raganas, hipius ir atmintį – antradienį 22.30 val. per LRT televiziją.