XVII amžių menančio meno kūrinio vagystė atkreipė ne tik Maskvos, bet ir Vatikano dėmesį. Iki šiol abejojama, ar vertingą paveikslą galėjo pavogti ir parduoti vienintelis asmuo, be bendrininkų. Kokie motyvai slypėjo už precedento neturinčios švento paveikslo vagystės? Kodėl istorikai iki šiol nežino tikslių šio įvykio aplinkybių?

Žurnalistui Dailiui Dargiui šios aplinkybės kelia įtarimų: „Uždarytas bažnyčioje žmogus išdaužė stiklą, o sargas to negirdėjo, nes tą patį vakarą prie bažnyčios triukšmavo jaunuoliai. Šiandien tai kelia nuostabą ir šypseną“. Tačiau panašu, kad vagystė nebuvo eilinis chuliganizmas ir už to galėjo slypėti kur kas daugiau suinteresuotų pusių.

Šiemet taip pat minime trisdešimties metų jubiliejų nuo Vilniaus Kalnų parke įvykusio pirmojo „Roko maršų“ festivalio. Kaip „Roko maršai“ prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir kokia to įvykio simbolinė reikšmė?

Laidoje kalbėsiantis Andrius Mamontovas žiūrovams pasakos, jog būtent maršai katalizavo patriotinius lietuvių jausmus: „Roko maršuose trispalvė pirmą kartą apkeliavo Lietuvą. Visi ją pamatė. Iškelti vėliavą šiandien normalus, kasdienis dalykas, tačiau tada atrodė taip drąsu. Ne tarybinės Lietuvos vėliavą iškėlė, o trispalvę."

Šį kartą svečiuose – politikas Kęstutis Masiulis. Kodėl svečiui atrodo juokingas sovietmetis ir dėl kokių priežasčių pašnekovas nenorėtų keistis vietomis su Vytautu Didžiuoju?

„Istorijos detektyvai“ – šį antradienį 22.30 val. per LRT televiziją.