Istorinė atmintis pamažu natūraliai nyksta, tad svetainės istorineatmintis.lt kūrėjai laukia medžiagos, atspindinčios  dingusią atminties dalį, LRT RADIJUI sako parlamentaras Arvydas Anušauskas. Vilniaus universiteto dėstytoja Inga Zakšauskienė priduria, kad svetainėje bus skelbiami ne tik lietuviški tekstai bei dokumentai – tarptautinis bendradarbiavimas ir užsienio tyrimų apie Lietuvą publikavimas irgi yra vienas iš prioritetų.

2013 m. pabaigoje Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijai kilo mintis sukurti svetainę istorineatmintis.lt, tačiau ji oficialiai pristatyta tik vasario 17 d. Pasak Seimo nario A. Anušausko,  projektą įgyvendinti užtruko, nes asociacija yra visuomeninė organizacija, kuri išgyvena tik savo narių pastangomis.

Šios svetainės idėja, anot A. Anušausko, gimė, nes istorinė atmintis pamažu natūraliai nyksta, tad paprasti žmonės ir istorikai  daugiausia ir siunčia tokius tekstus, kurie atspindi dingusią atminties dalį – tai, ko nebegalime pamatyti. „Tai ir sovietmečio, ir tremties, ir kitokie istoriniai dokumentai, kurie pasklido po pasaulį ir po truputį sugrįžta į Lietuvą. Taigi temos pačios įvairiausios“, – kalba parlamentaras.

Pasak istorikės I. Zakšauskienės, svetainėje bus publikuojama visuomenei įdomi, aktuali ir kokybiška medžiaga, be to, ji nebūtinai turi būti vien apie sovietinį laikotarpį. „Nors projektą sukūrė Sovietinės okupacijos tyrimo asociacija, istorinė atmintis negali būti susieta tik su vienu periodu, nes skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais istorinės atminties formavimas, požiūris į praeitį irgi kito. Taigi mes negalime atsiriboti nei nuo XIX a., nei XX a. pradžios, todėl  visos tos temos ir tie laikotarpiai vis tiek bus apimti“, – istorikei pritaria A. Anušauskas.

Svarbu ir tai, pastebi I. Zakšauskienė, kad svetaine susidomėtų ir moksleiviai, norėtųsi, kad jie rastų medžiagos ir istorijos, ir pilietinio ugdymo pamokoms, ir asmeniniams interesams.

„Taip pat norėčiau, kad svetainėje būtų publikuojami ir įvairūs tarptautiniai tyrimai, susiję su Lietuvos istorija ir atliekami ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir JAV. Užsienyje analizuojami  šaltiniai, kurių galbūt mes Lietuvoje net neturime, todėl nieko apie juos nežinome, nors jie labai aktualūs ir išsamūs. Taigi tarptautinis bendradarbiavimas ir užsienio tyrimų apie Lietuvą publikavimas – irgi vienas iš prioritetų“, – teigia VU dėstytoja.

Nors kol kas svetainėje publikuojama medžiaga pateikiama tik lietuviškai, I. Zakšauskienės žodžiais, tikimasi, kad, jei pakaks resursų ir galimybių, viskas bus verčiama ir į anglų bei rusų kalbas.