Išslaptinti dalį KGB bendradarbių siūlo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, tačiau A. Anušauskas teigia, kad jų projektai skiriasi iš esmės.

„Vienintelis sutapimas, kad naikinamas 75 metų terminas (įslaptinti KGB bendradarbius – BNS), kaip neatitinkantis dabartinio (...) įstatymo normų, tai vienintelis sutapimas, viskas kitas – skiriasi“, – BNS antradienį sakė A. Anušauskas.

„Jis (R. Žemaitaitis – BNS) kalba apie sąrašą, aš kalbu apie konkrečias bylas, kurios nėra sąrašo pavidalu“, – teigė jis.

Už A. Anušausko siūlymą po pateikimo antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 13 parlamentarų, projektą ketinama svarstyti balandžio pabaigoje.

Išviešinti KGB bendradarbius siekia ir „Nemuno aušra“, registravusi tai numatančias įstatymo pataisas.

Kuo skiriasi pasiūlymai?

A. Anušausko pataisomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

R. Žemaitaičio registruotose pataisose rašoma, kad prisipažinę KGB bendradarbiai yra įslaptinta, išskyrus „valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius“.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau teigė, kad Seimui priėmus ir konservatorių, ir „Nemuno aušros“ siūlymą, KGB bendradarbių sąrašai automatiškai netaps vieši – viešinti juos būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.

„Priėmus mano parengtas įstatymo pataisas, VSD turėtų atlikti darbą išslaptinant bylas, (...) nustačius susipažinimo su tais dokumentais tvarką, kliūčių jas pamatyti tyrėjams ar žurnalistams neturėtų kilti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.

Nustačius susipažinimo su tais dokumentais tvarką, kliūčių jas pamatyti tyrėjams ar žurnalistams neturėtų kilti.

„Nemenka dalis prisipažinusių yra jau senokai mirusių žmonių bylos, mano manymu, valstybė, praėjus šiam ilgam laiko tarpui, atlikusi pareigą saugoti šitų prisipažinusių bylas nustatytą laiką“, – teigė jis.

„Išeikvotas“ terminas

Pagal A. Anušausko projektą, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.

Buvusių KGB bendradarbių pateiktiems duomenimis būtų taikomos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos, kuriose numatyta, kiek saugoma informacija su slaptumo žyma – ilgiausiai numatyta su žyma „visiškai slaptai“ – 30 metų.

Pataisų aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – VSD ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica sakė, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kada būtų galima išslaptinti KGB bendradarbius.

„Iš šios formuluotės atsiranda galimybės išslaptinti iš karto ir neišslaptinti niekada, nes institucijoms perduodama nuspręsti tą tvarką ir terminus, o pats įstatymas terminų nenurodo“, – kalbėjo V. Sinica.

A. Anušauskas sako, kad KGB bendradarbių bylos jau yra „išeikvojusios“ Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatose numatytus terminus.

Anot jo, prieš dešimtmetį, pasibaigus KGB bendradarbių bylų įslaptinimo terminui, parlamentas nusprendė 75 metų įslaptinimo terminą.

„Mano galva, tai buvo klaida, nereikėjo to daryti. VSD turėjo teisę pratęsti dešimtmečiui įslaptinimą, iš esmės tas dešimtmetis ir pasibaigė 2025 metais“, – kalbėjo konservatorius.

Reikės turėti pagrindą

Kaip A. Anušauskas sakė BNS, priėmus įstatymo pataisas, bylos turėtų būti išslaptintos iškart, nebent dėl konkrečių bylų pratęsti slaptumo terminą nuspręstų VSD.

Konservatoriaus teigimu, susipažinti su bylomis archyvuose galėtų susipažinti kiekvienas norintis ir tam pagrindą turintis gyventojas.

„Teoriškai kiekvienas norintis galėtų susipažinti, o praktiškai turi turėti pagrindą, pavyzdžiui, esi tyrinėtojas, žurnalistas, iš gatvės žmonės... Daug kas norėtų, bet neišeina, turi turėti pagrindą“, – sakė A. Anušauskas.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.