Festivaliui artėjant
Italų muzika, mafijos pinklės ir trys operos už grašius
Vos baigsis Jūros šventės linksmybės, jau ant kulnų ims lipti miesto gimtadienis, o su juo - ir tą pačią dieną prieš šešerius metus uostamiesčio Muzikiniame teatre gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šiemet jame, vyksiančiame rugpjūčio 1-23 dienomis Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir Plungėje, skambės italų operinė, simfoninė ir kamerinė muzika.
Paskutinėje prieš festivalį spaudos konferencijoje, kurią šią savaitę „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ rengėjas Klaipėdos muzikinis teatras surengė „Navalio“ viešbučio konferencijų salėje, buvo pristatyti festivalio dalyviai ir padėkota rėmėjams.
„Be titrų“
Festivalio meno vadovas Stasys Domarkas dar kartą pabrėžė, jog „šiemetinio renginio pasididžiavimas, pagrindinis jo akcentas yra garsioji italų opera – nemari ir visada kitokia kaip mūsų jūra“.
Operos bus net trys! Ir visos jos skambės lietuviškai. Po trejų metų pertraukos bus atnaujintas ir Juodkrantėje parodytas Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“. Į Klaipėdos sceną vėl sugrįš Dž.Verdžio „Traviata“ su pagrindinio vaidmens atlikėja – buvusia klaipėdiete, dabar Kauno muzikinio teatro soliste Gražina Miliauskaite. Aštuonerius metus teatras saugojo ir išsaugojo pagal L.Truikio eskizus padarytas dekoracijas šios operos pastatymui Klaipėdoje 1995-aisiais. „Tik štai po tiek metų kostiumus teko restauruoti arba pasiūti visai naujus. Naujas ir operos režisūrinis sprendimas, kiti dirigentas ir baletmeisteris... Naujajame spektaklyje dainuos vienas stipriausių Europos tenorų Algirdas Janutas, Žermono partiją ruošia klaipėdietis Mindaugas Gylys. Žodžiu – bus naujas „Traviatos“ veidas“, - tvirtino S.Domarkas. Anot jo, žymus Lietuvos operos dainininkas Virgilijus Noreika, išgirdęs, kad visos trys Klaipėdoje statomos operos bus atliekamos ne originalo, o lietuvių kalba, entuziastingai sveikino šią idėją „be titrų“. Toks bus ir bene labiausiai laukiamas Dž.Verdžio „Rigoletas“, kurį režisuoja Raimundas Banionis, o pagrindiniam vaidmeniui šioje operoje pakviestas vilnietis operos solistas Vytautas Juozapaitis.
„Rigoletas“ bus šiuolaikiškas
S.Domarkas priminė, jog šis „Rigoletas“ bus labai šiuolaikiškas, atlieps mūsų gyvenimo aktualijas. Liudviko XIV laikų siužetas spektaklyje tarsi perkeliamas į šį laikmetį. Jo veikėjai – mafijozai ir tie, kurie pakliūna į „mafijos malūną“. Veiksmas vyksta turtingų jachtų prieplaukoje. Sergejaus Boculos scenovaizdis turėtų būti artimas klaipėdiečiams – burės, laivai, kaip mes apsirengę žmonės...
R.Banionio teigimu, vis dėlto „Rigoleto“ sprendimas publikai gali būti netikėtas.
Ši opera pasaulyje statyta daugybę kartų, ir visokių pastatymų būta – klasikinių, modernių... „Mes irgi „remiamės“ į amžinas tiesas, aistras, problemas. Klasika tuo ir nemari, kad ji apčiuopia esminius žmonijos pradus. O aplinkybės leidžia priartinti tą kūrinį prie mūsų. Kai tai paliečia mūsų gyvenimą, imame mąstyti – kaip, kodėl?.. - samprotavo režisierius. – Mes Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį matėme daugybę žmonių, kurie, apeidami žmogiškumą, krovėsi sau turtus. „Rigoletas“ – tarsi apie juos.”
Anot režisieriaus, operos skambėjimas jos gimtąja italų kalba galbūt būtų gražesnis, bet taip žiūrovas gali pamesti mintį. O šiam kūriniui literatūrinė dramaturgija – minties, emocijos posūkiai ne mažiau reikšmingi.
Pasisekė dukart
Pagrindinį vaidmenį „Rigolete“ gavęs V.Juozapaitis, paklaustas, kas jam įdomiausia jį kuriant, prisipažino: „Tai vaidmuo, kurio solistas baritonas gali laukti ir nesulaukti visą gyvenimą. Man visai netikėtai pasisekė dukart. Rudenį dainuosiu šią partiją itališkai dar viename „Rigolete“, kurį stato Vilniaus nacionalinis operos ir baleto teatras. O dabar visi džiaugiamės, kad ši opera pagaliau skambės lietuviškai.“
„Iki šiol man dar neteko prisiliesti prie tokio spalvingo vaidmens, koks yra šis, - tikino artistas. – Vaidinau karalius, grafus, net žaltį, bet juokdariu dar niekad nesu buvęs.“ V.Juozapaitis teigė, jog šio vaidmens traktuotė – universali. Jame susipina amžinos vertybės, amžini žmonių santykiai... „Tas žmogelis eina per gyvenimą, taip ir nesuprasdamas, kodėl jam taip nesiseka“, - šypsodamasis savo personažą apibūdino artistas ir pridūrė: „Mano amžiaus operos dainininkui pats laikas pradėti dainuoti tokias operas. Manau, šis vaidmuo, kuris gimsta čia, Klaipėdoje, bus bazinis – juo remdamasis vėliau varijuosiu. Bet šis, pats pirmasis man išliks visam gyvenimui. Šis festivalis, davęs jam pradžią, - taip pat.“
V.Juozapaitis tvirtino, jog Klaipėdoje jį įkvepia spektaklio statytojų autoritetas. Anot jo, tai žmonės, kurie „nesiurbia idėjų“ iš atlikėjų, jų turi patys, todėl vyksta glaudus visos kūrybinės grupės bendradarbiavimas.
Vaidmeniu nesižavi
Ko gero, dažniau užsienio nei Lietuvos teatruose dainuojantis operos solistas A.Janutas vis dėlto jau kelinti metai neatsisako dalyvauti Klaipėdos festivalyje. Artistas neslepia, kad jam patrauklus šis miestas ir jo Muzikinis teatras, kasmet vis aukščiau keliantis „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ kartelę. „Bet man šeštąkart iš eilės nepatinka festivalio pavadinimas, - teigė A.Janutas. – Kaimynystėje esanti Nida turi Tomo Mano festivalį, su jūsiškiu lyginant, - labai uždarą, kamerinį, memelenderišką... Bet kaip skamba jo pavadinimas!.. O jūsiškis – painus, pernelyg apibendrintas, per ilgas...“ Svečias stebėjosi, negi Klaipėda, jos kraštas neturėjo žymių, kultūrai ir muzikai nusipelniusių žmonių, kurių vardai galėtų pretenduoti į festivalio pavadinimą?.. Jis siūlė pamąstyti ir pervadinti festivalį.
„...O šiame spektaklyje nebus nieko naujo, - pareiškė A.Janutas, „Rigolete“ atliekantis hercogo vaidmenį. – Tie, kurie turėjo būti nužudyti, bus nužudyti...“ Bet, anot jo, pirmąkart opera bus pastatyta „normaliai“. „Visos mintys šiame spektaklyje bus išsakytos labai demokratiškai ir prieinamos kiekvienam žiūrovui, - sakė artistas, primindamas, jog aplinkybės gali būti skirtingos, bet nusikaltimo esmė dėl to nesikeičia.
A.Janutas teigė savo vaidmeniu visiškai nesižavintis: „Mano personažas – niekšas, žmogus be sąžinės, tiksliau - tipas, kuriam toji sąžinė staiga dingsta. Jis nemėgsta mąstyti, nieko nesigaili, dėl nieko neabejoja. Taip ir bus, kaip yra, aš nieko nekeisiu.“
Valstybė neįvertina
A.Januto įsitikinimu, Klaipėdos muzikinio teatro festivalio reikšmę sumenkinti būtų labai sunku. „Apimtimis jis – grandiozinis, solidus, gali pretenduoti į elitinius festivalius Europos mastu, - teigė daug po pasaulį keliaujantis, į žymiausius Europos teatrus dainuoti kviečiamas operos artistas. – Jūsiškis festivalis reikšmingas ir tuo, kad jis grindžia regioninę valstybės politiką. Ir man labai nepatinka, kad tik 40 tūkstančių litų šiemet jis finansuojamas iš valstybės biudžeto. Todėl viskas čia daroma minimaliomis sąnaudomis. Girdėjau, „Rigoleto“ dekoracijoms buvo sukrapštyta tik bene 2 tūkstančiai litų. Tai absurdiška tokiam veikalui suma.“
„Tuo tarpu Vilniaus opera ruošiasi gastrolių į Stokholmą, ir Vyriausybė tam skyrė 300 tūkstančių litų, - kviesdamas palyginti, įsiterpė S.Domarkas. – Mums Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas šiemet nedavė nė lito...“
Anot „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ rengėjų, tokiomis aplinkybėmis, kai valstybės parama yra labai menka, spektakliai statomi už juokingai mažas lėšas, neteisinga būtų kaltinti jų kūrėjus dėl skurdaus scenovaizdžio, neefektingų režisūrinių sprendimų, juolab tuo, kad festivalis nesugeba prisikviesti ryškiausių scenos žvaigždžių.
Per 8 metus
Buvusi Klaipėdos muzikinio teatro solistė, dabar gyvenanti ir dainuojanti Kaune, G.Miliauskaitė
džiaugėsi vėl galėdama sugrįžti padirbėti į teatrą, kuriame prasidėjo jos, kaip dainininkės, karjera. Ji pastebėjo, jog per tuos 8 metus, kai ji išvyko iš uostamiesčio, jo Muzikiniame teatre daug kas pasikeitė... Bet, anot solistės, nepasikeitė, išliko tokie pat draugiški ir kolegiški žmonių santykiai. „Mane labai palaiko orkestras ir choras, jaučiu didelę jų energiją“, - sakė G.Miliauskaitė.
Visose trijose 6-ojo „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ operose turinti po vaidmenį G.Miliauskaitė atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais pasikeitė, labai išaugo teatro kūrybiniai užmojai, jo scenoje atliekama daug stambios formos kūrinių. „Atrodo, minimaliomis pajėgomis, bet šiame teatre vyksta ir įvyksta labai dideli dalykai“, - tvirtino G.Mi-
liauskaitė.
Kad nenutiktų kaip Latvijoje...
Latvis dirigentas ir muzikologas Ilmaras Lapinis antrąkart dalyvauja „Muzikiniame rugpjūtyje pajūryje“, ne kartą yra dirigavęs Klaipėdos muzikinio teatro orkestro projektams. Dirigentas nemažai yra dirbęs užsienyje, taigi turi su kuo palyginti. Jo vertinimu, Klaipėdos muzikinio teatro meninis lygis – labai aukštas.
Anot svečio, Latvijoje prieš dešimtmetį buvo 4 muzikiniai teatrai. Dabar liko tik vienas – Rygos opera. „Aš labai džiaugsiuosi, jei Lietuvoje taip nenutiks, jei ji nepakartos tos klaidos, - sakė I.Lapinis. – Neleiskite, kad taip nutiktų!“
Bet kokia kaina
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė, jog šį festivalį reikia rengti bet kokia kaina. „Dėkui, kad jis yra, kad ir šiemet bus. Po didžiulio Jūros šventės šurmulio šį savaitgalį klaipėdiečiams reikės dvasinės atgaivos“, - sakė meras. Anot jo, teatro optimizmo bei jo ištikimų rėmėjų dėka festivalis gyvuoja ir gyvuos.
Naujausi komentarai