Šiemet sukanka 115 metų, kai gimė paskutinysis prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.

Dar prieš 15 metų Vyriausybė buvo nutarusi išleisti jo raštus, tačiau literatūrinis J. Urbšio palikimas iki šiol neįamžintas, praneša LTV „Panorama“.

Aloyzas Urbšys, J. Urbšio sūnėnas, per trejus metus surinko dėdės rašytinį palikimą – dvi knygas, straipsnius, korespondenciją, susijusią su Lietuvos užsienio politika, ir savo lėšomis išleido raštus – kol kas tik du egzempliorius.

1996-aisiais, minint J. Urbšio 100-ąsias gimimo metines, tuometinė Vyriausybė įpareigojo kelias ministerijas ir Istorijos institutą išleisti jo raštus. Tačiau dėdės atminimo įamžinimo nesulaukęs sūnėnas keletą metų veltui susirašinėjo su Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijomis bei kitomis institucijomis.

„Čia prasidėjo įdomumai, kadangi viena ministerija nežino, ką atsakė kita. Vieni rašo, kad mes galim, turim pinigų, tik niekas nereikalavo, kiti rašo, kad mes neturim pinigų, nėra už ką išleisti“, – pasakoja J. Urbšio sūnėnas A. Urbšys.

Vėliau Vyriausybė nusprendė dalį J. Urbšio korespondencijos, jo rašytų knygų ištraukas paskelbti leidinyje „Lietuvos užsienio politikos dokumentai XII–XX amžiuje. Lietuvos–Lenkijos konfliktas 1919–1920 metais“.

„Istorijos institutas dirbdamas prie tų problemų, kurios yra tiesiogiai susijusios su J. Urbšiu kaip diplomatu, iš tikrųjų mato J. Urbšį tik kaip diplomatą, ir jokiais būdais neturi kompetencijų kitiems dalykams, kurie galbūt susiję su juo kaip asmeniu, su jo kūryba“, – sako Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

Prieš 115 metų gimęs J. Urbšys žinomas ne tik kaip paskutinis prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministras, bet ir kaip diplomatas, vertėjas.