„Jūra“ užliejo Lietuvą: tūkstančiai žmonių dalyvavo kultūros bendruomenės streike

„Jūra“ užliejo Lietuvą: tūkstančiai žmonių dalyvavo kultūros bendruomenės streike

Skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrai“ tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje protestavo dėl Kultūros ministerijos atidavimo partijai „Nemuno aušra“.

Įspėjamojo streiko renginiai vyko nuo Akmenės iki Druskininkų, nuo Klaipėdos iki Zarasų.

Streiko kulminacija tapo 14 val. šalies kultūros įstaigose, aikštėse, skveruose, kiemeliuose nuskambėjusi protesto himnu ir „įspėjamąja sirena“ pasirinkta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.

Streiko dalyviams taip pat skaitytas Kultūros protesto asamblėjos patvirtintas manifestas „Tai gali būti paskutinis kartas“.

Jame teigiama, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kultūra yra bendra visų kalba, kai kultūra įkvepia, augina ir suteikia drąsos, kai esame vieningi, kai išeiname į gatves ir aikštes, stojame prieš panieką, melą ir chaosą, garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją, kai streikuojame dėl Lietuvos ir kai kuriame bei buriamės laisvi.

Prieš Seimą – klyksmas

Sekmadienio rytą prie MO muziejaus Vilniuje jo darbuotojai su miesto šokio teatru ir mokykla „Low Air“ surengė judesio protestą ant muziejaus laiptų – atsuko nugarą kultūros žlugdymui.

Žemaitės skvere grojo elektroninė eksperimentinė muzika, norintieji galėjo skaityti poeziją ar sakyti monologus.

Prie Žvėryno tilto, prieš Seimą, maždaug trys dešimtys žmonių protestavo klyksmu.

Pasak laisvai samdomos menininkės Mildos Varanauskaitės, ją šiai akcijai įkvėpė dailininko Edvardo Munko paveikslas „Šauksmas“. Anot kūrėjos, jis atspindi situaciją, kai iš siaubo ir pykčio norisi tik klykti.

„Norėjosi pažadinti politikų sąžines, todėl susirinkome būtent Neries krantinėje“, – sakė menininkė.

Akcijoje dalyvavęs 50 metų kūrybininkas Audrius BNS sakė, kad kompetencijų kultūros srityje neturinčio Ignoto Adomavičiaus paskyrimas kultūros ministru laikytinas visos šios bendruomenės įžeidimu.

„Aš tai įvertinčiau kaip įžeidimą ir panieką kultūros bendruomenei. Aš įsivaizduoju, kad jie ir pati premjerė neturi supratimo, kas yra kultūra, jie neturi kompetencijų ir žinių paskirti kultūros ministrą“, – sakė jis.

Audriaus įsitikinimu, net ir pasitraukus ministrui pasipriešinimas nenuslops, jeigu Kultūros ministerija liks „Nemuno aušrai“.

Prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje susirinkęs jaunimas, nešinas plakatais „Jūra – ne Nemunas, neužtvenksi, neužtildysi“, „Švogerių ministerija NE“, „Kultūra – ne chaltūra“, „Jau geriau daktariška dešra negu „Nemuno“, „Neleiskim, kad Nemunu atplauktų raudona puta“, „Mama, ir aš galiu eiti į politiką“, – surengė eitynes iki Katedros aikštės.

Į eitynes atvykusi Vilniaus Mykolo Biržiškos mokinių tarybos viceprezidentė Saulė Želnytė BNS sakė, kad pirmadienį jos mokykloje rengiama akcija palaikyti M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivius, kurie sulaukė „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio grasinimų dėl dalyvavimo proteste.

„Mokykloje per pertraukas leisime M. K. Čiurliono „Jūrą“ kaip palaikymą M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniams parodydami, kad mokinių balsas yra išgirstas, jis yra svarbus ir jų nenutildys“, – teigė S. Želnytė.

Anot jos, jau aštuonios sostinės mokyklos nutarė prisidėti prie šios akcijos.

Kreipėsi į G. Nausėdą

Tūkstantinė minia paklausyti „Jūros“ buvo susirinkusi ir Vilniaus universiteto kiemelyje.

Pasibaigus simfoninei poemai dainų kūrėjas ir atlikėjas Andrius Mamontovas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Prezidente Nausėda, čia yra jūsų antra kadencija, jums nebereikia kovoti dėl balsų, bandyti kam nors įtikti, mes iš jūsų laukiame tvirtų ir ryžtingų sprendimų. Jūs dar turite šansą pasirinkti ir neleisti populistams valdyti mūsų valstybės“, – sakė jis.

„Tą patį noriu adresuoti ir valdančiajai daugumai, socialdemokratams, premjerei: jūs turite teisę pasitaisyti ir neleisti populistams valdyti mūsų valstybės“, – kalbėjo dainininkas.

Jis klausė valdančiųjų, kodėl šie koalicijos partneriais renkasi „Nemuno aušrą“, kurios lyderis nuolat bando supriešinti Lietuvos žmones ir kuris „niekaip neišlipa iš prorusiško šiukšlyno“.

Aktorė Nelė Savičenko tvirtino, jog kultūros bendruomenė prašo politikų kompetencijos ir atsakomybės, ji nesutinka būti niekinama ir menkinama.

„Mes sakome „ne“ kvailumo, pagiežos, manipuliacijų, keršto, skandalų, melo politikai“, – sakė ji.

Sulaukė ir grasinimų

„Kultūra nelygi chaltūra“, „Palikite cirką profams“, „Nemuno aušra – kultūros saulėlydis“, „Ne „Nemuno aušrai!“ – taip pat skelbė prie Ąžuolyno bibliotekos Kaune susirinkusių žmonių minia.

Pasak vienos iš protesto iniciatorių Kaune Agnės Pinigienės, įspėjamajame streike dalyvauja praktiškai visos miesto kultūros įstaigos.

„Tai vienas svarbiausių istorinių įvykių, kuomet kultūros bendruomenė Lietuvoje susivienijo ir laikosi vieno bendro tikslo. Dar labai džiugu, kad prie šios iniciatyvos jungiasi ir visas pasaulis – Danija, Islandija, Niujorkas, Čekija, Latvija, Tailandas ir daugelis kitų šalių“, – sekmadienį žurnalistams sakė ji.

A. Pinigienės teigimu, įspėjamasis streikas – tik protesto pradžia.

„Šis protestas tik pradžia, tikrai tai nėra pabaiga. Kultūros asamblėja turi nemažą strateginį planą, kas laukia toliau“, – tvirtino ji.

Anot moters, streiko organizatoriai jau spėjo sulaukti ir grasinimų.

„Pastarosiomis dienomis sulaukėme įvairių grasinančių žinučių iš rusiškai kalbančių atstovų, jaučiame suintensyvėjusią grėsmingą ataką“, – tvirtino A. Pinigienė.

Į susirinkusiuosius kreipęsis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis sakė, kad „kultūros klasė laimės šitą mūšį ir Kultūros ministerija bus mūsų“.

„Nenorime, kad ateitų žmonės, kurie sukurtų vienos liniuotės kultūrą“, – teigė jis.

„Dar nėra jokio fašizmo, bet nenorime, kad net fašizmo užuomazgų būtų“, – tvirtino profesorius.

Nuo Ąžuolyno bibliotekos šimtai protesto dalyvių, skanduodami „Nebus čia kaip Vengrijoj, nebus kaip Slovakijoj, nebus prie kultūros prorusiškų blakių“, „Kultūra – ne įkaitas, kultūra – ne prekė“, „Mes nenusileisim, mes neparsiduosim, Žemaitaičio aušrai kultūros mes neduosim“, patraukė į Vienybės aikštę Kaune, kur vyko meninė judesio akcija „Tinklas“.

Čia M. K. Čiurlionio „Jūros“ klausėsi apie 3 tūkst. žmonių. Skambant muzikai minia bangavo susikibusi rankomis.

Ragino politikus prisiminti vertybes

Klaipėdoje protesto dalyviai, lydimi pučiamųjų instrumentų muzikos ir nešini plakatais „Nemuno aušra“ – ne mūsų kultūra“, „Kas čia per šūdas“, „Neplėšykit kultūros“, žygiavo nuo Lietuvininkų aikštės iki Teatro aikštės.

Teatro aikštėje skambant M. K. Čiurlionio „Jūrai“, kita dalis protestuotojų, išėję iš Klaipėdos dramos teatro, surengė performansą. Jo metu lėtai eidami imitavo jūros bangavimą, o po to kelioms minutėms atsigulė ant žemės.

Palaikyti kultūrininkų atėjusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė BNS sakė matanti grėsmę, kad viena politinė jėga bando uzurpuoti kultūros sritį.

„Kad mes nepasuktume paskui kitas valstybes, kurias minime kaip blogą pavyzdį, reikia visiems piliečiams įsijungti į šį protestą“, – teigė ji.

Pedagogės teigimu, „Nemuno aušros“ keliama grėsmė žodžio, susirinkimų laisvei yra reali.

„Net jei šio protesto kontekste pažiūrėtume, ką šneka tos polinės jėgos lyderis, kaip jis grasina M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pedagogams, kaip išsiaiškins, kaip nubaus protestuojančius, kaip neduos finansų žiniasklaidos priemonėms, kurios išdrįso pasisakyti prieš, rodo, jog tai diktatūros užmojų turintis lyderis“, – tvirtino L. Bručkienė

Prisistatyti nenorėjęs 29 metų aktorius iš Klaipėdos sakė, kad minėta politinė jėga užsiimta tautos priešinimu, kalbėdama apie Vilniaus elito ir kažkokią kitą kultūrą, apie nuskriaustus regionus.

„Manau, kad mums reikia daugiau važiuoti po Lietuvą ir kalbėti su žmonėmis, kurie jaučiasi atitolę nuo bendro gyvenimo, nuo to, kas vyksta Vilniuje, kas vyksta centruose, nuo kultūrinio gyvenimo ir bandyti juos sušildyti“, – teigė vyras.

Teatro aikštėje buvo surinkę apie pusę tūkstančio žmonių.

„Mūsų visų tikslas, mūsų sąjūdžio tikslas yra grąžinti mūsų politikus į politinę kultūrą, kuri remiasi vertybėmis, o ne reitingų medžiokle ir ministerijų derybomis. Tokios derybos yra amoralios“, – kalbėjo aktorius Darius Meškauskas.

Renginiai visoje Lietuvoje

Protesto renginiai, per kuriuos kviesta kultūros įstaigas atsiverti lankytojams, buvo suplanuoti ir vyko praktiškai visoje Lietuvoje.

Prie akcijos prisidėjo šalies muziejai, teatrai, galerijos, bibliotekos bei meno kolektyvai, rengtos nemokamos paskaitos, ekskursijos, meninės instaliacijos ir pasirodymai, kitos veiklos.

Lietuvos kino kūrėjai organizavo „Kino festivalį“ – filmų peržiūrą keliose dešimtyse Lietuvos miestų bei Kyjive.

Taip pat šalies kino festivalių bendruomenė – „Kino pavasaris“, Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, „Nepatogus kinas“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, komedijų kino festivalis „Tik be dramų“, video žaidimų ir animacijos festivalis BLON – organizavo akciją „Streiko kinas“.

Vilniuje visą dieną nemokamai rodomi filmai.

Kaip rašė BNS, kultūros bendruomenės streiką išprovokavo valdančiųjų sprendimas Kultūros ministeriją atiduoti „Nemuno aušrai“, kurios lyderis R. Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos skatinimo ir Holokausto neigimu, jis taip pat yra abejojęs paramos Ukrainai tikslingumu, kritikavęs smarkų gynybos finansavimo didinimą.

Kultūrininkų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas Kultūros ministerijai kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.

Kritikos dėl nekompetencijos sulaukęs iš pareigų penktadienį atsistatydino „aušrietis“ kultūros ministras I. Adomavičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų