Lietuvos dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius pažymi, kad XIX amžiaus Lietuvos bajorų puotose ant stalų jau būdavo tie įrankiai, kuriuos naudojame ir dabar.

„Jie turėjo beveik viską, ką turime dabar. Susiformuoja įrankių komplektas, atsiranda gausybė įvairių indų. Porcelianas, fajansas... Jie sugula ant stalo ir pietų metu kiekvienam patiekalui pritaikoma tam tikra indo forma, į kurią dedamas žuvies, mėsos patiekalas, sriuba dedama į sriubinę“, – pasakoja M. Daraškevičius.

Anot tyrinėtojo, Lietuvoje pietų metu bajorai valgydavo 5–6 patiekalus, o jei būdavo daugiau svečių, patiekalų galėdavo būti ir daugiau. Taip pat verta išskirti ir tai, kad pietų metu bajorai mėgdavo daryti pertraukas, per kurias eidavo pailsėti, papramogauti – palošti kortomis ar pašokti. 

Pasak M. Daraškevičiaus, ant to meto bajoriškos puotos stalo galima rasti įvairiausių valgių – nuo tuo metu egzotiškų artišokų ar bajorų labai mėgtų vėžių iki kiškienos, veršienos, žuvies patiekalų. Taip pat svarbią reikšmę turėjo deserto stalas, kurio viduryje būdavo didžiulis krištolinis dubuo su uogiene ir vaisiais, užpiltais trauktine.