Pastatas, į kurį prieš pusantro šimto metų įdardėdavo arkliais kinkytos karietos, pirminį pavidalą išsaugojo tik iš išorės. Įėjusieji į vidų bus priblokšti modernių erdvių. Vietoje karietų čia karaliaus kultūra.

Karietinė – bene seniausias išlikęs Rietave XIX a. statyto Oginskių dvaro pastatas. Pagrindiniai rūmai neišlikę, turtuolių buveinė nusiaubta per karus, o likę statiniai apniokoti sovietmečiu. Antai karietinė buvo naudojama įvairioms reikmėms, pavyzdžiui sportui, šaudymui. Objektas buvo aplipdytas priestatais.

Karietine tebevadinamo mūrinio pastato išorės ir vidaus rekonstrukcijos projektą kūrė architektų komanda iš sostinės – Lukas Rekevičius, Milda Rekevičienė ir Alda Tilvikaitė.
Architektas L.Rekevičius neabejoja, kad kiekvienas įžengęs vidun patirs nuostabą – iš išorės statinys kuklus, senovinis, o viduje atsiveria netikėtos šiuolaikiškos erdvės, kurios atrodo didesnės nei pats pastatas.

Formuojant požeminį aukštą, pripažino pašnekovas, reikėjo išmanių inžinerinių sprendimų. Naujajame rūsyje įrengta repeticijų salė, drabužinės, sanitariniai mazgai.
"Kiekvienas centimetras išnaudotas du kartus, kiekvienas daiktas turi du vaidmenis, nes vietos tikrai mažai", – komentavo autorius. Mat užsakovai pageidavo pakankamai didelės universalios salės, didelės scenos, taip pat repeticijų salės. Be to, tame pačiame objekte buvo reikalingos ir administracinės patalpos.

"Kai skaitai programą, visko joje labai daug. Taigi, palikome išorines sienas, o viduje elgėmės gana drastiškai. Išgriovėme sovietinius betonus, išsikasėme dar vieną aukštą po žeme", – didžiuosius pakeitimus vardijo architektas.

Savo ir kolegų darbo rezultatu jis itin patenkintas. "Man labiausiai patinka tai, kad pastatas liko kaip paveldas, bet jame labai aiškiai yra atskirta, kas yra sena, o kas – nauja", – pridūrė L.Rekevičius.

Į dalį pastato galima patekti kone kasdien, nes jame yra įsikūręs ir turizmo informacijos centras.

Dar yra išlikusi dvaro oficina, bravoras, ūkvedžio namas. L.Rekevičiaus žiniomis, jie taip pat bus atkurti ir pritaikyti šiandienėms reikmėms. Architektas džiaugiasi, kad svečius iš kitų miestų ir kaimų trauks ne tik garsusis Rietavo turgus, bet ir atgimusi karietinė, joje vyksiantys renginiai.

"Kurti naujoves seno objekto viduje buvo ne tik sudėtinga, bet ir labai įdomu. Rėmai buvo ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme. Reikėjo perprasti dvaro kultūrinį krūvį, suprasti, kokia ten buvo kultūra, į ką ji evoliucionavo, ar įmanoma ją prikelti", – reziumavo pašnekovas.

Rietavas buvo technologijų pirmūnas

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia. I.Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I.Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m. Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. 1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.

Šaltinis: Vikipedija.