Kauno rajono muziejus išgyvena naują etapą. Jo padaliniu tapus Tado Ivanausko sodybai Obelynėje, muziejus pristato ne tik kultūros, bet ir gamtos turtus. "Nesame vien eksponatų kaupykla. Rengiame edukacines programas, mūsų darbuotojai atlieka mokslinius tyrimus", – sako muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Centras – Raudondvaryje

Kauno rajono muziejus jungia keturis padalinius: Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje, Tradicinių amatų centrą Biliūnuose, Babtų kraštotyros muziejų ir T.Ivanausko sodybą.

Pagrindinė muziejaus būstinė įsikūrusi Raudondvario pilyje – čia veikia nuolatinės grafams Tiškevičiams ir kompozitoriui Juozui Naujaliui skirtos ekspozicijos, vyksta keičiamos parodos, įsikūrusi administracija.

Z.Kalesinskas rodo vieną vertingiausių eksponatų – Raudondvario dvaro savininko grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus 1905 m. Paryžiuje surengtos antikvarinių daiktų iš Etiopijos parodos medinę afišą. Šis ir kiti eksponatai – grafo, garsaus fotografo bei keliautojo tolimų žygių liudininkai. Uganda, Kongas, Etiopija, Kinija, Ceilonas, Japonija – B.H.Tiškevičiaus aplankytos šalys. "Europa Tiškevičiams buvo namai, jie dažnai keliaudavo už jos ribų. Raudondvario grafai Tiškevičiai turėjo dvarą Bialoje Lenkijoje ir namus Paryžiuje, Verni gatvėje. Gyvenimas vyko tarp Raudondvario ir Vakarų Europos, Raudondvaris buvo grafų numylėtas dvaras. Ką nusipirkdavo, jie veždavo į čia. Gaila, kad beveik nieko iš to, kas čia buvo, neišliko: 1918 m. palikdami Raudondvarį Tiškevičiai daug ką išsivežė, o tai, kas liko, sudegė per 1944 m. gaisrą", – užsiminė Z.Kalesinskas.

J.Naujaliui skirtoje ekspozicijoje – vaikus ypač viliojantis interaktyvus infoterminalas. Jame galima pasižiūrėti žaismingą filmuką apie garsųjį kompozitorių, žaisti, dėlioti dėliones. "Tai – populiari, prieinama forma perteikti kartais ir nuobodžius istorinius faktus. Žaidimams pasirengusi jaunoji karta tokia forma gali priimti ir gana rimtą informaciją", – pastebėjo Z.Kalesinskas.

Išsaugojo senąją aurą

Neseniai 25-metį atšventęs A. ir J.Juškų muziejus Vilkijoje kaip senosios autentikos aurą išsaugojusi vieta traukia ne tik etnokultūros mylėtojus – visus tikrų dalykų pasiilgusius žmones. Čia dažnai užsuka užsienio turistai, moksleivių ekskursijos. "Šiemet – pirmi metai, kai suaugusiųjų grupės skaičiumi ėmė aplenkti moksleivių grupes", – pastebėjo muziejaus direktorius medžio drožėjas Arūnas Sniečkus.

Muziejus įsikūręs buvusioje klebonijoje, seniausiame išlikusiame pastate Vilkijoje. Manoma, kad šis medinukas perkopė 300 metų. Kurį laiką čia gyveno garsiausias lietuvių tautosakininkas kunigas A.Juška (1819–1880). Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa: sudarytas per 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodynas, užrašyta 7 000 dainų, apie 2 000 melodijų, aprašytos tuometės vestuvių apeigos. Jo brolis kalbininkas J.Juška (1815–1886) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, domėjosi lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė lietuvių–sanskrito žodynėlį.

Nuskendo "Titanike"

Muziejuje dažnai vyksta edukacinės programos, kuriose mokomasi pinti šiaudinius sodus, gaminamos tradicinės kaukės. Rugsėjį tradiciškai rengiamas tarptautinis dūdmaišininkų festivalis.

Muziejuje saugomos retos A.Juškos knygos, tarp jų – 1883 m. išleistas vestuvinių dainų rinkinys, kiti "Lietuviškų dainų, užrašytų par Antaną Juškevičę" tomai, tačiau pirmojo dainų rinkinio, kuriame išspausdintos Pušaloto, Veliuonos ir Vilkijos apylinkėse surinktos dainos, nėra.

Pasak A.Sniečkaus, jei pavyktų gauti, brangiausias eksponatas muziejuje būtų kartu su "Titaniku" 1912 m. nuskendęs A.Juškos "Dainynas". Kai buvo draudžiama lietuviška spauda, 1879 m., ši knyga buvo išleista Kazanės universitete labai mažu tiražu, be teisės platinti Lietuvoje. A.Juška, gulėdamas mirties patale Kazanėje, paprašė brolio parvežti knygą į Lietuvą jo dainų karalienei Rozalijai (Rožei) Cvirkienei. Knyga pateko į Lietuvą ir keliavo iš rankų į rankas. Kunigui Juozui Montvilai kilo mintis dainyną iš naujo išleisti. Jis paprašęs R.Cvirkienės knygą paskolinti. "J.Montvila planavo Amerikoje tarp išeivių organizuoti labdaros akciją, čia knygą išleisti ir parvežti į Lietuvą išplatinti", – pasakojo A.Sniečkus.

Taip "Dainynas" atsidūrė "Titanike". Vienos ekspedicijų metu, dainynas, kaip ir maišas su lietuviška spauda, buvo iškeltas iš nuskendusio laivo.

Eksponatus rinko skraidant

Ant vaizdingo Nevėžio šlaito įsikūrusi Juozapo Liekio sodyba – Tradicinių amatų centras. XIX–XX a. technikos paveldo ir etninės kultūros ekspozicija čia įkurta po atviru dangumi. Matyti daugybė Lietuvoje ir užsienio šalyse pagamintos senosios žemės ūkio technikos eksponatų, automobilių, motociklų, brikų, namų apyvokos daiktų. Dauguma technikos yra suremontuota, restauruota ir veikianti.

"Mes čia prieš trylika metų įsikūrėme. Tai buvo apleista, apžėlusi sodyba, kurioje ilgą laiką niekas negyveno. Muziejų kūrėme po truputį, visus eksponatus įsigijome savo lėšomis", – pasakoja sodybos savininkas J.Liekis, vienas iš skraidyklių sporto Lietuvoje pradininkų, ultralengvųjų skraidymo aparatų konstruktorius.

Jam antrina žmona Vanda Liekienė: "Būdavo, skrenda Juozapas skraidykle, pamato kur seną variklį, nusileidžia, susitaria su savininkais – parsiveža". V.Liekienės rankdarbiai iš povo plunksnų puošia namelius, kuriuose vyksta lino kelio, senosios kalvės edukacinės programos.

Šioje sodyboje poilsiauja plaukiantieji plokščiadugniais laiveliais Nevėžiu, čia jie kepa žuvį. "Yra žmonių, kurie nenori iš mūsų sodybos išvažiuoti, klausia, gal galima pernakvoti. Tačiau nakvynės paslaugų mes neteikiame ir neteiksime. Mes užsiimame edukacija, o ne organizuojame vakarėlius", – sakė J.Liekis.

Permainos Obelynės sodyboje

Miestelio centre įsikūrusiame Babtų kraštotyros muziejuje daugybė eksponatų. Muziejaus fonduose jų – apie 7 tūkst. Iš pradžių mokykloje besiglaudusio muziejaus iniciatorė – buvusi istorijos mokytoja Marija Markauskienė. Noru kaupti kraštotyrinę medžiagą prieš gerą pusšimtį metų mokytoja užkrėtė Babtų moksleivius. Vaikai pradėjo nešti į mokyklą senus buities rakandus, dirbant žemę rastas šukes, monetas. Taip muziejuje atsirado labai vertingų radinių, tarp jų – XIII a. kalavijas ir ietigalis.

Keletą itin vertingų buvusių Babtų kraštotyros muziejaus eksponatų dabar galima išvysti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tarp jų – Gailiušiuose rasta sidabrinė antkaklė, datuojama XII–XIII a.

Prieš mėnesį Obelynės memorialinė sodyba, priklausanti garsiojo gamtininko T.Ivanausko įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei ir jos vyrui Algirdui, tapo Kauno rajono muziejaus dalimi. Čia, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, profesoriaus dėka užveista viena turtingiausių šalyje dendrologinių kolekcijų. Daugiau kaip 4 ha botanikos parke sukaupta daug dekoratyvinių formų medžių, krūmų, lianų, suformuotos jų architektūrinės kompozicijos, takai, alėjos, aikštelės. Vešlios augmenijos apsuptame name įsikūrusiame muziejuje yra autentiškų T.Ivanauskui priklausiusių baldų, knygų, albumų, žvėrių iškamšų, kailių.

"Obelynei tapus muziejaus padaliniu, T.Ivanausko memorialinė ekspozicija plačiau atveria duris lankytojams. Akademiko įveistas sodas tvarkomas: baigiami nušienauti visi sudėtingi plotai, tvarkomi vadinamieji brūzgynai. Šiuo metu yra ruošiamos informacinės lentelės prie kiekvieno augalo su jo lietuviškais ir lotyniškais pavadinimais. Jau rugsėjį mokytojai galėtų čia vesti gamtos pamokas", – sakė Z.Kalesinskas.

Rudenį, studentams ir moksleiviams grįžus po atostogų, visuomeninės organizacijos, valstybinėmis institucijos, Aleksandro Stulginskio universitetas bus kviečiami į talkas Obelynės parkui tvarkyti.

Atstumas nėra svarbus

Prieš pusantrų metų sujungus kelias mažesnes kultūros įstaigas įsteigtas Kauno rajono muziejus – labai jaunas. Pasak Z.Kalesinsko, vienas svarbiausių darbų dabar – suformuoti arba įdomiau, šiuolaikiškai pateikti kai kurias ekspozicijas. "Matau muziejų kaip gyvą, modernų, šiuolaikinį, visiškai nesusijusį su saviveikliniais muziejais, kokius turi mokyklos ar seniūnijos. Kauno rajono muziejus su visais padaliniais, kvalifikuotais specialistais turi puikias galimybes šiuolaikiškai vystyti veiklą", – sako Z.Kalesinskas.

Jis pastebi, kad pasikeitė lietuvių požiūris į muziejų – šeimos su vaikais keliauja per Lietuvą ir lanko muziejus. "Raudondvario grafų Tiškevičių knygų paroda parodė, kad atstumas šiandien nėra svarbus. Labai daug žmonių atvažiuoja į šią parodą iš Vilniaus, kitų Lietuvos vietų", – vardijo muziejaus direktorius.

Jis įsitikinęs, kad muziejus dažniau galėtų tapti klase, kurioje vyksta įdomios pamokos: čia galima atskleisti ne tik vietos, bet ir nacionalinę kultūrą.

Iš Tiškevičių bibliotekos lobyno

Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje veikia unikali paroda "Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XV–XVII a. knygos". Tiškevičių laikais Raudondvario dvaras garsėjo dviem dalykais: citrusinių augalų kolekcija ir biblioteka, kurią sudarė per 20 tūkst. knygų.

Sužinojęs apie besiruošiančius kraustytis Tiškevičius, apie 8 tūkst. knygų iš jų nupirko vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fischeris. 1930 m. jis šią kolekcijos dalį padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui. Pokariu šios knygos atiteko Kauno technologijos universitetui (KTU) (tuomet – Kauno politechnikos institutui).

Šia paroda išsklaidytos Tiškevičių bibliotekos vertingiausia dalis – XV–XVII a. spaudiniai – laikinai sugrąžinti į Raudondvario dvarą ir pristatyti toje aplinkoje, kurioje juos saugojo grafai Tiškevičiai. Vienas įdomiausių eksponatų – 1493 m. išleistos Hartmanno Schedelio knygos "Liber chronicarum" fragmentas apie Lietuvą. Saugomas šios populiariausios XV a. knygos gotikiniu šriftu senąja vokiečių kalba išspausdintas puslapis gausiai iliustruotas piešiniais, kuriuose galima atpažinti ir Kauno vaizdus.

Parodoje pristatomas ir vienas visas inkunabulas (knyga, išleista iki 1501 m.) – eilių knyga, kurią 1475 m. išleido senovės romėnų poetas Gaius Valerius Catullus.

Senųjų knygų paroda – bendras muziejaus ir KTU projektas. Paroda veiks iki spalio 30 d.