Labai sunerimti neverta – teatras persikelia tik trumpam: tiesiog tęsdamas seną ir gražią tradiciją kiekvienų metų rugpjūtį jis aplanko Palangą.

Ten Senosios gimnazijos salėje palangiškiams bei miesto svečiams klaipėdiečiai rodo įdomiausius bei naujausius savo spektaklius.

Šiemet Klaipėdos dramos teatro gastrolės Palangoje vyks rugpjūčio 4–20 dienomis.

Viskas apie vyrus

Gastroles Palangoje Klaipėdos dramos teatras pradės rugpjūčio 4-ąją, ketvirtadienį, garsaus šiuolaikinio kroatų dramaturgo Miro Gavrano komiška drama „Viskas apie vyrus“.

Pjesės „Viskas apie moteris“, sulaukusios milžiniško pasisekimo visame pasaulyje, pastatytos ir Klaipėdos dramos teatre, autorius M.Gavranas neapsikentė ir parašė vyriškąją versiją –  dramą „Viskas apie vyrus“ (rež. Arvydas Lebeliūnas).

Šįkart scenoje – nebe moterys, o vyrai, pasakojantys skirtingų personažų gyvenimo istorijas. Žaidimo taisyklės tos pačios, kaip ir pjesėje apie moteris: aktoriams tenka vaidinti po keletą personažų, žaibiškai persikūnijant. Istorijos skirtingos, tačiau tarpusavyje persipinančios. Regis, vyrų pasaulis iš tiesų niekuo nenusileidžia moteriškajam: toks pats intriguojantis, dramatiškas, o neretai ir tragikomiškas... Scenoje – Klaipėdos dramos teatro aktoriai Igoris Reklaitis, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys ir Kazimieras Žvinklys. Svarbi detalė – spektaklis skirtas tik suaugusiųjų auditorijai.

Ei, Džuljeta

Rugpjūčio 5-ąją, penktadienį, klaipėdiečiai žiūrovams rodys Efraimo Kišono tragikomediją „Ei, Džuljeta“.

Izraelio rašytojas, žydiško humoro klasikas E.Kišonas, pasaulyje vienas garsiausių - jo bendras knygų tiražas pasaulyje siekia penkiasdešimt milijonų, knygos išverstos ir tapusios bestseleriais 37 pasaulio šalyse. Apie ką ši kandi komedija? E.Kišonas pjesėje „Ei, Džuljeta“ leido sau pakoreguoti patį didįjį Šekspyrą – garsieji Veronos įsimylėjėliai Romeo ir Džuljeta nemiršta. Gyvena toliau – kaip paprasti mirtingieji, sendami ir su graudžia ironija stebėdami savosios meilės griuvėsius... Suprantama, didysis Šekspyras nuo tokios interpretacijos vartosi karste – kol nebeištvėręs nusprendžia grįžti gyvųjų pasaulin... E.Kišono „Ei, Džuljeta“ – tai tikroji, ne mažiau įstabi ir graudi Romeo ir Džuljetos istorija. Istorija apie pasibaigusią jaunystę, apie išblėsusią meilę – apie tai, kas lieka, kai nieko nelieka. Apie mus pačius. Apie tai, kaip visa tai ištverti. Juokinga iki ašarų ir pro ašaras istorija. Spektaklį režisavo Alvydas Vizgirda, o jame vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai Vytautas Anužis, Eglė Jackaitė, Vaidas Jočys, Jūratė Jankauskaitė, Kazimieras Žvinklys, Simona Šakinytė.

Paleistuvis

Rugpjūčio 6-ąją, šeštadienį, žiūrovų Palangoje lauks garsaus prancūzų dramaturgo, šiuolaikinės komedijos metro Eriko Emmanuelio Schmitto sąmoju bei elegancija žaižaruojanti pjesė „Paleistuvis“.

E.E.Schmittas pasaulyje žinomas kaip neprilygstamas šmaikščių dialogų kūrėjas, pjesę režisavo komedijų meistras, režisierius Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Povilas Gaidys. Prie šio puikaus dueto privalu paminėti ir kitą – pagrindinius vaidmenis sukūrusius Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautą Anužį ir Nelę Savičenko.

Komedijos „Paleistuvis” svarbiausias veikėjas – filosofas, rašytojas, laisvamanis Denis Diderot. Pasitelkęs vieną įdomiausių švietimo epochos įžymybių, E.E.Schmittas išaukština aštrų protą, minties laisvę, sugebėjimą išsivaduoti iš dogmatiško požiūrio į pasaulį, suvokti jo beribę įvairovę, gyventi taip kaip trokšta prigimtis. Už ponios Terbuš vaidmenį teatro ir kino aktorė N.Savičenko pelnė geriausios metų aktorės titulą ir Auksinį scenos kryžių.

Aršenikas ir seni nėriniai

Rugpjūčio 14-ąją, sekmadienį, Klaipėdos dramos teatras žiūrovams Palangoje pristatys premjerinį spektaklį  – Džozefo Keselringo komediją „Aršenikas ir seni nėriniai“, kurią režisavo P.Gaidys.

Pjesės autorius, JAV dramaturgas Dž.Keselringas parašė dvylika pjesių, iš kurių penkios buvo pastatytos Brodvėjuje; „Aršenikas ir seni nėriniai” - pati sėkmingiausia. Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: Dž.Keselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, švelniai suktelėjęs jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvinęs melodramos elementais.

Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą – pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Šitą nejaukią nišą kiekvienas užpildo savaip – vieni studijuoja Trečiojo amžiaus universitete, kiti dainuoja chore „Sidabrinė gija“, treti užsiima labdara ar tiesiog imasi rūpintis viso rajono kačių mityba. Dž.Keselringo juodosios komedijos „Aršenikas ir seni nėriniai“ herojės – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Štai čia tai iš tiesų – žudantis gerumas, radikalus humanizmas... Spektaklyje vaidina Elena Gaigalaitė, Irena Simonaitytė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas ir visas būrys kitų Klaipėdos dramos teatro aktorių.

Saugokite Florą

Rugpjūčio 18-ąją, ketvirtadienį, žiūrovų lauks naujausioji Klaipėdos dramos teatro premjera – Neilo Saimono komedija „Saugokite Florą“. Pjesę režisavo A.Lebeliūnas, pagrindinius vaidmenis spektaklyje sukūrė Klaipėdos dramos teatro žvaigždžių duetas – Nelė Savičenko ir Regina Šaltenytė, taip pat vaidina Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Vaidas Jočys bei Igoris Reklaitis.

Amerikiečių dramaturgas N.Saimonas – savotiškas fenomenas.  Tokio masto populiarumu pasaulyje vargu ar gali pasigirti bet kuris kitas šiuolaikinis rašytojas. N.Saimonas pelnytai tituluojamas Brodvėjaus karaliumi – jo pjesės jau daugiau nei pusšimtį metų statomos ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje, rašytojas per savo gyvenimą susižėrė ko gero visus įmanomus teatro apdovanojimus. Kas skiria N.Saimoną nuo kitų dramaturgų? Visų pirma – subtilus saiko jausmas, sėkmingai išlaviruojant amerikietiško humoro supratimo paribiais ir nenuslystant į vulgarius juokelius. Ir – neabejotinai – snaiperiškai taiklus žvilgsnis, įžvelgiant komiškas detales paprastoje kasdienybėje, kurioje paprastus savo gyvenimus gyvena patys paprasčiausi žmonės. Tai nelaimingi, gyvenimo gerokai palamdyti, dažnai riboti, o atidžiau įsižiūrėjus – neįtikėtinai komiški personažai, išgyvenantys rimtas egzistencines dramas – kurios, N.Saimono švelniai palytėtos, netikėtai ima ir atskleidžia savo komiškąją pusę.

Pjesėje „Saugokite Florą“ N.Saimonas akivaizdžiai demonstruoja, kad moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta, ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus ir ne menkesnis moterų nekentėjas Augustas Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio tobulumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties N.Saimono vertas humoro jausmas.

Jausmų tektonika

Režisierių P.Gaidį apskritai jau drąsiai galima vadinti prancūzų dramaturgo E.E.Schmitto kūrybos ekspertu – pradėjęs sceninę pažintį jo komedija „Paleistuvis“, jis sėkmingai gilinasi į prancūziškos dramaturgijos subtilybes ir toliau. Jo pastatyta elegija pagal E.E.Schmitto knygą „Oskaras ir ponia Rožė“ Rokiškyje vykusiame XXV Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje pelnė žiūrovų prizą. Trečiajame režisieriaus spektaklyje pagal E.E.Schmitto kūrybą, kurį Klaipėdos dramos teatras Palangoje rodys rugpjūčio 19-ąją, penktadienį, – dramoje „Jausmų tektonika“ – pagrindinius vaidmenis sukūrė Lietuvos publikai puikiai žinomi Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko ir Darius Meškauskas.

Vienintelį vyrą naujojoje E.E.Schmitto  pjesėje supa keturios skirtingo amžiaus moterys – nuo žavingosios senosios  ponios Pomerė, Dianos mamos, penkiasdešimtmetės „paprastuolės“ – rumunės  Danielos, Balzako amžiaus pagrindinės herojės Dianos iki jaunutės egzotiškosios gražuolės,  puslaukinės rumunaitės Ankos. Kaip visada puikūs dialogai – E.E.Schmitto „firminis ženklas“ – tiesiog meistriški, šmaikštūs ir subtilūs. Pjesės herojė Diana bijo, kad Rišaro jausmai nėra amžini, tad sugalvoja grandiozinę provokaciją: nieko nelaukdama, pati ima ir pareiškia savo mylimajam, kad jos jausmai vėsta. Tačiau reakcija, jos didžiausiam siaubui, visiškai ne tokia, kokios tikėtasi...

Viskas apie moteris

Gastroles teatras užbaigs rugpjūčio 20-ąją, šeštadienį, jau legendiniu tapusiu spektakliu – kroatų dramaturgo M.Gavrano „Viskas apie moteris”, režisuotu šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės.

Tai vienas tų spektaklių, kuriuos tiesiog būtina pamatyti – o pamačius kartą, norisi išvysti vėl ir vėl.  Spektaklis – kelių festivalių laureatas, pelnė prizus tarptautiniame teatrų festivalyje Albanijoje, teatrų festivaliuose Lietuvoje, sėkmingai pasirodė Europos teatrų festivalyje Rumunijoje.

Didžiausia šio pastatymo sėkmė – aktorės. Spektaklyje visu ryškumu spindi Klaipėdos dramos teatro scenos žvaigždės Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė ir Regina Šaltenytė. Jų aktorinę meistrystę šiame kūrinyje tiesiog sunku pergirti. Kiekviena vaidina net po penkis skirtingo amžiaus personažus.

„Viskas apie moteris” skiriamas anaiptol ne tik silpnajai lyčiai. Daugeliui vyrų rūpi, kas slepiasi nenuspėjamų moterų sielose...

Spektakliai bus rodomi Palangos senosios gimnazijos salėje (Jūratės g. 13). Bilietai parduodami Palangos senosios gimnazijos kasoje (Jūratės g.13) kasdien nuo 11 iki 18 val., spektaklių dienomis – nuo 12 iki  20 val.

Klaipėdos dramos teatras nuoširdžiai kviečia aplankyti jį Palangoje ir turiningai kartu praleisti vasaros vakarus.