Kad galėtų pristatyti savo kūrybą, XVII–XX a. pr. moterims tekdavo įveikti milžiniškas kliūtis ar užsiimti nelabai jas traukiančiais dalykais. Pavyzdžiui, kaip pasakojama Annos Beer knygoje, Barbara Strozzi vyrams dainuodavo erotines dainas.

B. Strozzi – erotinių dainų vyrams atlikėja

Istorijos apie moteris kompozitores atgulė į naują rašytojas A. Beer knygą, kurioje pasakojama apie pamirštas klasikinės muzikos kūrėjas. Knygoje autorė pasakoja apie priemones, kurių per šimtmečius ėmėsi moterys, kad būtų pripažintos ar tiesiog išgirstos vyrų užimtoje sferoje. Knygoje analizuojama moterų kūryba nuo XVII a. A. Beer JAV nacionaliniam visuomeniniam radijui pasakoja, kad tuomet moterims teko įveikti milžiniškus barjerus, kad galėtų pasauliui pristatyti savo kūrybą.

„Kiekviena iš moterų kūrėjų turėjo surasti strategiją, kaip įveikti toje epochoje egzistavusį seksiszmą. Manau, iki šiandien moterims kūrėjoms labai sunku. Sunku skaityti XIX a. užrašytas C. Schumann mintis, kur ji teigia, kad negali būti kompozitore, nes moterų kompozitorių tiesiog nėra, tad neverta nė bandyti“, – kalba A. Beer.

Moterų kompozitorių buvo kur kas anksčiau nei gyveno C. Schumann, tačiau jas buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Pavyzdžiui, viena tokių – baroko laikų kompozitorė Barbara Strozzi.

„B. Strozzi buvo moteris paslaptis. Ją užaugino Giulio Strozzi, kurio pavardę ji ir pasiėmė. Jis Venecijoje buvo žinomas pasileidėlis, tačiau kartu – poetas ir meno mėgėjas. Tad Barbara nuo mažens buvo mokoma muzikos ir buvo auklėta kaip dainininkė – ji vyrams atlikdavo erotines dainas. Taip jai buvo sukurta galimybė dainuoti, bet svarbiausiems rėmėjams ji turėjo teikti ir sekso paslaugas. Įdomu tai, kad ji, nors ir moteris, turi daugiau atspausdintų savo muzikos kūrinių nei bet koks kitas kompozitorius XVII a.“, – pasakoja rašytoja.

F. Mendelssohn muzika – tik ornamentas

Kita ne mažiau talentinga A. Beer knygoje aprašoma kompozitorė – F. Mendelssohn Hensel, žinomo kompozitoriaus F. Mendelssohno sesuo. Nors brolis ir sesuo įgijo tą patį muzikinį įsilavinimą ir Fanny jau kūrė sudėtingus kūrinius, muziko keliu išskirtinai buvo skatinamas eiti jos brolis.

„Kai Fanny buvo 14 metų ir jos tėvas grįžo iš verslo kelionės, jis dešimtmečiam Felixui ir keturiolikmetei Fanny parvežė dovanų. Felixas gavo užrašų knygelę ir parkerį – tam, kad sukurtų savo pirmąją operą. Fanny, kuri jau tuomet rašė itin sudėtingus muzikinius kūrinius, gavo papuošalą. Jai buvo pasakyta, kad muzika jos gyvenime gali būti kaip ornamentas, kokiais savotiškai būna papuošalai, bet šis ornamentas gali egzistuoti tik jos namuose, būnant žmona ir motina“, – kalba A. Beer.

Nors brolis pripažino sesers talentą, jis, kaip ir tėvas, prieštaravo ir draudė Fanny eiti į viešumą ir pristatyti savo kurtą muziką. Ji klausė savo tėvo ir brolio maždaug iki 40 metų. Paskui ji parašė broliui laišką, kad labai nori pasauliui pristatyti savo muziką. Deja, Fanny labai greitai mirė taip ir nesulaukusi pripažinimo.

L. Boulanger tiesiog nekėlė grėsmės vyrams

Lili Boulanger – prancūzų kompozitorė, kilusi iš garsios muzikų šeimos. Ji gyveno XIX–XX a. sandūroje, kai moteriai tapti kompozitore nebebuvo toks neįmanomas dalykas. Lili vyresnioji sesuo Nadia taip pat kūrė muziką, bet niekuomet negavo pagrindinių apdovanojimų. Lili, pasak A. Beer, suvokė, kaip turi elgtis moteris kompozitorė.

„Nadia stengėsi patekti į muzikos pasaulį kaip vyras. O Lili save pristatė kaip trapią moterį ar mergaitę, todėl nekėlė jokios grėsmės. Ji visuomet rengdavosi nekalta balta spalva. Kai ji tapo pirmąja moterimi, laimėjusią vieną aukščiausių muzikinių apdovanojimų „Prix de Rome“, iš jos buvo imamas interviu. Kai jos paklausė, kaip gimė toks kūrinys, ji tiesiog atsakė – aš susapnavau. Ji žinojo, kaip žaisti žaidimą“, – pasakoja A. Beer.