Kalvos papėdėje įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, trinkelėmis išklotas takas su turėklais, vedantis į viršuje stovinčią koplyčią, įrengtos apšvietimo, lietaus nuotekų surinkimo sistemos, pastatyti biotualetai, konteineriai šiukšlėms rūšiuoti, sutvarkyta infrastruktūra, pranešė Raseinių savivaldybė.

Viršutinė terasa taip pat išklota trinkelėmis, sutvarkyta architektūrinių elementų sienelė, mažųjų architektūros formų kompozicijos padengtos nerūdijančio plieno plokštėmis su Kęstučio apygardos kovotojų už Lietuvos laisvę pavardėmis, slapyvardžiais bei gimimo ir žuvimo datomis.

Partizanų auką žymi lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje ant santvarų pakabinta keletas varpų, jais skambinti galės atvykę lankytojai.

Darbus atliko bendrovė „Projektas Karma“. Jie kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos.

Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga metų pradžioje pranešė renkanti pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje jie įsigijo didelį sklypą.

"Kauno dienos" skaitytojo Vytaliaus Judicko nuotr.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.