Šį sprendimą ketvirtadienį priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į L. Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę, pranešė centras.

Jubiliejinė 10-oji premija A. Danilevičiui paskirta už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietos bendruomenę, už edukacinę veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą.

Plungėje gimęs A. Danilevičius akmens apdirbimo mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, o po to Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūrą.

1994-siais su šeima iš Vilniaus į Juodkrantę persikėlęs dailininkas savo gyvenimą ir kūrybą susiejo su Kuršių nerija, tapdamas šios ypatingos žemės „genius loci“ (vietos dvasios) menininku.

Menininkas inicijavo ir pats dalyvavo nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumuose Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Jie tapo ilgamete rudens lygiadienio švente, skirta Baltų vienybės dienai.

A. Danilevičius taip pat yra Pajūrio apsauginio kopagūbrio simpoziumo sumanytojas ir dalyvis. Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis (sukurtos skulptūros „Debesys – krantas“, „Lela“). Smėlio skulptūrų simpoziumo iniciatorius.

Jis kuria skulptūras iš akmens, medžio, metalo, gamtinių medžiagų – nendrių, žabų, smėlio, ledo.

Įsimintini A. Danilevičiaus darbai, sukurti itin griežtą apsaugos režimą turinčiose Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijose: tvorelės ir pakyla Naglių gamtos rezervate, „Neringos krėstas“ – Tylos slėnyje, memorialinė lenta ant Tomo Mano namo, antkapiniai paminklai dailininkams Eduardui Jonušui etnografinėse Nidos kapinėse, Vaclovui Kaminskui – Juodkrantės kapinėse, knygų nameliai – švyturiai Nidoje ir Juodkrantėje.

Pirmoji L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija buvo įteikta Neringos dailininkui E. Jonušui.

L. Rėzos premija įteikiama kartą metuose per jo gimtadienį sausio 9 dieną Juodkrantėje.

L. Rėza yra gimęs Kuršių nerijoje, smėliu užpustytame Karvaičių kaime.