Tradiciniai knygų rinkimai skatina skaitytojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir siekia populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

Šiemet ekspertai, įvertinę knygas, išleistas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., pasiūlė penkių kategorijų kūrinius: vaikų, paauglių, knygų suaugusiesiems, poezijos bei publicistikos ir dokumentikos.

Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko komisijos pirmininkė Eglė Baliutavičiūtė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka), dr. Asta Skujytė-Razmienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Rita Urnėžiūtė (žurnalas "Gimtoji kalba"), Viktorija Ivanova (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka), Inga Gresienė (Šiuolaikinės mokyklos centras).

Suaugusiųjų prozos, poezijos bei publicistikos ir dokumentikos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė komisijos pirmininkė Lina Buividavičiūtė (poetė, literatūros kritikė), dr. Neringa Butnoriūtė (literatūros kritikė, Vytauto Didžiojo universitetas), Elžbieta Banytė (mokytoja lituanistė, literatūros kritikė), dr. Jūratė Čerškutė (literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), dr. Dainius Vaitiekūnas (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Už labiausiai patikusias knygas galima balsuoti iki 2021 m. vasario 18 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, e.paštu [email protected] arba paštu adresu: "Metų knygos rinkimams", Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai bus apdovanoti per Vilniaus knygų mugę 2021 m. vasarį.

Knygos vaikams

Bakas Vainius, iliustruotoja Smirnovaitė Marija. Ką manė kamanė. Kaunas: Žalias kalnas, 2019

"Ką manė kamanė" – pirmoji poeto V.Bako eilėraščių knyga vaikams. Platus, bet ir atidus žvilgsnis į atpažįstamą, bet eilėraštyje vis naujai atsiveriančią, atgyjančią realybę. Kiekvienas eilėraštis – tarsi kvietimas pastebėti, įsižiūrėti, įsiklausyti ir pasidžiaugti, pasižavėti gamta ir namų aplinka, o gal net kelti klausimus apie visą pasaulį ir save. Kiekvienas posmas kuria savo melodiją, kalbėjimo žaismingumas sumirga netikėtomis žodžių prasmėmis, užsupa "jazminų sūpuoklėse", mezgasi ypatingi kalbos saitai su tikrove. (I.Gresienė)

Kiudulaitė Aušra. Maksas ir 92 musės. Vilnius: Tikra knyga, 2020

Mylimiausias gatvės šuo Maksas mėgsta dūkti ir loti, bet kartais jam lyg vaikui būna nuobodu. Ir štai pirmą vasaros dieną Makso gyvenime pasirodo zyzianti musė, kitą dieną atskrenda dar viena, kol galiausiai vasaros pabaigoje Maksas turi net 92 drauges! Viena vertus, tai knyga apie draugystės universalumą, kita vertus, musės – lyg vasaros ir laiko tėkmės metafora, kai net nepastebi, kaip tos dienos susiskaičiuoja. (V.Ivanova)

Paltanavičius Selemonas, iliustruotoja Kvieskaitė Vilija. Sniego žmogelių žiema. Vilnius: Alma littera, 2019

S.Paltanavičius geriausiai žinomas kaip pažintinių knygų apie gamtą autorius. Šioje knygoje taip pat laukia pažintis, tik kiek neįprasta – sningant staiga pasikeičia pasaulis, vaikai lipdo sniego žmogų, jis skelbia žiemos pradžią ir tiesiog čia pat iš sniego randasi, vienas kitą lipdo maži sniego žmogeliai. Jie visą žiemą gyvens kaime ant apsnigto stogo ir iš aukštai stebės nuostabų baltą pasaulį, žavėsis juo, dainuos savo dainas, įsitrauks į aplinkos įvykius, pamažu perpras pasaulio, kuriame atsidūrė, dėsnius ir žiemai baigiantis iškeliaus – pavirs mažais debesėliais. Sniego žmogeliai mieli, naivūs, smalsūs, išradingi ir labai geranoriški bei vieningi. Smagu ir gražu – tokie pagrindiniai jų žodžiai pažįstant žiemos pasaulį ir būnant jo dalimi. (I.Gresienė)

Vaicenavičienė Monika. Kas yra upė? (Vertėjas Dominykas Norkūnas.) Vilnius: Tikra knyga, 2019

Tai sinkretinio žanro knyga – tarsi poetinė esė jauniesiems ir ne tik skaitytojams, kurioje rasime ir daug pažintinės informacijos, prozos elementų, poetinių vaizdinių, o dėl vienas kitą papildančio ir praplečiančio vaizdo bei teksto santykio, tai ir paveikslėlių knyga. Šios knygos centre – upė, kuri it siūlo gija "išsiuvinėja pasaulį margiausiais raštais, sudygsniuoja istorijas, supina kartu įvairiausias vietoves, laikus ir žmones". Tai knyga mąsliems ir mąstantiems vaikams, keliantiems klausimus ir ieškantiems ilgų atsakymų, suprantantiems ar bent nujaučiantiems, kad pasaulyje beveik niekada nėra paprastų ir greitų atsakymų. Knyga pirmiausia buvo išleista ne Lietuvoje, bet Švedijoje, todėl skaitome vertimą. (E.Baliutavičiūtė)

Vaitkutė Neringa. Neramios dienos. (Ciklo "Klampynių kronikos" 2-oji dalis). Vilnius: Nieko rimto, 2020

Mažosios Klampynės – tai ypatinga vieta, kurioje šalia gyvena žmonės ir mitologinės būtybės, o dvyniai Agata ir Airingas bei jų sesuo Smiltė yra nepailstantys nuotykių ieškotojai, nuolat prisiverdantys košės ir kartkartėmis drumsčiantys aplinkinių ramybę. Antrojoje knygoje apie šį miestelį ir jo gyventojus, nuosekliai tęsiant nutrūktgalviškų istorijų liniją, pristatomos naujos būtybės, jos herojus pamoko, kad vertėtų laikytis pagarbaus atstumo, arba, atvirkščiai, parodoma, jog joms reikia žmonių pagalbos, kad galėtų rasti savo vietą pasikeitusiame pasaulyje. (A.Skujytė-Razmienė)

Knygos paaugliams

Cicėnaitė Akvilina. Kad mane pamatytum. Vilnius: Alma littera, 2020

Baigiantis 1999-iesiems visi nuščiuvę laukia pasaulio pabaigos arba naujos pradžios. Gilei pastaroji praverstų – galbūt ji susigrąžintų geriausią draugę ar pavyktų suvaidinti mokyklos spektaklyje, gal net tėtis šiek tiek pamirštų tą savo naująją šeimą ir atkreiptų dėmesį į ją, Gilę, bet svarbiausia – galbūt mama mestų treningus dėvintį Kurmį ir pagaliau atvirstų į tikrąją mamą. Pasakojimas nestokoja subtilaus humoro, charizmatiškų veikėjų ir žingsnis po žingsnio įgyjamos išminties. (V.Ivanova)

Ganc Diana. Lota. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2020

Per pusę metų Lotos pasaulis apsisuka 180 laipsnių: ji netenka mamos, tėtis, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, vėl išvyksta, geriausia draugė atsiduria ligoninėje, o ir šeimos šuo, atrodo, ruošiasi į amžinosios medžioklės plotus. Svetimųjų užuojautos nepageidaujanti mergaitė nusprendžia – ji nebeis į mokyklą. Tačiau knygos ir namų sienos negali teikti amžino prieglobsčio nuo supančio pasaulio, kaip ir gedulo bei artumo alkio negali užkimšti paskubomis perkamos kepyklėlės bandelės ir duona. Tačiau ar Lota ryšis vėl išmokti pasitikėti pasauliu? (A.Skujytė-Razmienė)

Zarambaitė Ignė. Juodavandeniai. Vilnius: Nieko rimto, 2020

Istorijos centre – šešiolikmetė Ana, po kelerių metų grįžusi gyventi ten, iš kur kadaise su mama pabėgo. Vaikystėje iš antsvorio turinčios mergaitės bendramoksliai tyčiojosi ir engė, tačiau dabar jos nebeatpažįsta – ji ne tik pasikeitė išoriškai, bet ir pakeitė pavardę. Tik ar įmanoma grįžus į gimtąjį miestelį pradėti gyvenimą iš naujo? Po vieno vakarėlio, pasibaigusio bendraklasės mirtimi, jai ir visiems naujiesiems draugams tenka perkratyti sąžinę ir išsiaiškinti tiesą apie tai, kas įvyko, apie tai, kokia trapi ir melais apipinta buvo jų draugystė. (E.Baliutavičiūtė).

Suaugusiųjų proza

Andriuškevičius Alfonsas. Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015. Vilnius: Apostrofa, 2020

Knygoje nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentais skaitytojui pateikiami išplėštieji lapai iš sudegintų 2002–2015 m. autoriaus rašytų dienoraščių. Tai A.Andriuškevičiaus skaitymo dienoraštis, vaizdų archyvas, gamtos kalendorius, nuolatinės rašymo ir rašto refleksijos, kasdienybė su savo rutina ir paprastumu bei juos sutrikdančiais išorinio gyvenimo įvykiais. Pats autorius skaitytoją meldžia "skaityti po truputį iš įvairių vietų", vis dėlto du paskutinius pliusinius tekstus – atsiminimus apie Sigitą Gedą ir kūrybos manifestą "Flirtas su idėjomis" derėtų perskaityti vienu ypu. (J.Čerškutė)

Kavaliauskaitė Akvilė. Kūnai. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020

Tai viena iš nedaugelio knygų, kurioje gana tiksliai ir aktualiai atsiskleidžia po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo brendusios jaunosios kartos laikysenos, mąstysenos. A.Kavaliauskaitės proza pasižymi geru kompozicijos pojūčiu, lakoniškos frazės smūgiu ir išmone. Puikiai pažindama savo adresatą, šiuolaikybėje neprapuolusį skaitytoją, autorė įžvelgia žmogiškas silpnybes ir stiprybes, leidžia suprasti – daug kas šiandien priklauso ne nuo mistinės lemties, bet nuo savąjį gyvenimą keičiančio žmogaus veiksmų. (N.Butnoriūtė)

Kunčius Herkus. Geležinė Stalino pirštinė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019

Šįkart dėmesio centre – Stalino budelis Nikolajus (Kolia) Ježovas, matytas anksčiau pasirodžiusioje H.Kunčiaus dramoje "Neūžauga iš Veiverių". Pasakojama chronologiškai nuo pat Ježovo priešistorės – jo tėvų ir senelių – iki mirties Lubiankos kalėjime Maskvoje, kur budelis galų gale tapo jį iškėlusios sistemos auka. Kaip ir dera, čia šmėkšteli ir Leninas, ir Stalinas, ir Dzeržinskis, ir Kapsukas, nors jie visi, įskaitant patį Ježovą, labiau primena farso (o kas sako, kad dalis jų kurtos sistemos nebuvo farsas) dalyvius. (E.Banytė)

Parulskis Sigitas. Dvigubo dugno keleiviai. Vilnius: Alma littera, 2019

Pasakotojui, kuris kartu yra ir savo paties pasakojamų istorijų su netikėta pabaiga veikėjas, būdingas nepaprastas jautrumas ir pastabumas, kritiškumas ir sąžiningumas, ypatingas humoro jausmas ir intelektualumas, platus kultūrinis akiratis. Dėl šių savybių jis geba pateikti originalių šiuolaikinio gyvenimo Lietuvoje ir už jos ribų įžvalgų, dabartyje įžvelgti antikinių, biblinių ir kitokių kultūrinių aliuzijų, o atskiroje buities detalėje – universalumo matmenį. (D.Vaitiekūnas)

Radzevičiūtė Undinė. Grožio ir blogio biblioteka. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020

Su erudicija ir išmone parašytas U.Radzevičiūtės romanas įprasmina knygoje "Baden Badeno nebus" jau aprašytą dendį Walterį Schulzą, gyvenantį Veimaro laikų Berlyne, kur romantinį įkvėpimą nustelbia kokaino sukeltos haliucinacijos, o faustišką susitarimą parduoti sielą įmanoma paversti finansiniu pasiūlymu nupirkti odą. Šiame romane puikiai dera detektyvinis siužetas bei estetikos ir moralės klausimus aprėpiantis idėjų planas. (N.Butnoriūtė)

Poezija

Butkus Tomas S. Ežero žemė. Vilnius: Vario burnos, 2020

Tai autoriaus kūrybinį gyvenimą apibendrinantis veikalas, monumentalus tiek turiniu, tiek forma, struktūruotas ir iliustruotas taip preciziškai, kad simetriją ir struktūras mėgstančiam skaitytojui per nugarą net bėgioja šiurpuliai: knygoje 169 eilėraščiai (13 skyrių po 13 tekstų), 360 puslapių, tiražas – irgi 360 egzempliorių. (E.Banytė)

Marčėnas Aidas. Ir. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019

A.Marčėno nauja eilėraščių knyga – grakšti, įvairiais kalbos atspalviais žaidžianti poezija apie poeziją, apie poetinių ženklų ir įkvėpimo ieškojimą šiuolaikiniame gana proziškos kasdienybės kupiname gyvenime. Pastebima drąsi poetinė poezijos ir paties poeto bei žmogaus vietos visuomenėje ir kultūros istorijoje refleksija, poeto kritiškumas tiek sau, tiek ir savo laikmečiui, o eilėraščiuose pasitaikanti visuomeninė kritika neatsiejama nuo tiesaus šiuolaikinio šalies visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo aktualijų apsvarstymo. (D.Vaitiekūnas)

Striogaitė Enrika. Žmonės. Kaunas: Naujasis lankas, 2019

"Žmonių" unikalumas – dėmesys socialinėms temoms, "didelių mažųjų žmonių" problemoms ir gyvenimams. Eilėraščio dėmesio centre atsiduria detalės ir žmonės: prarastas mylimasis, niekad nedėvėtus kūdikio drabužėlius renkanti moteris, girtuokliai, prašantys išmaldos ir meistraujantys eilėraščius, po prievartos gimęs sūnus, mirusią mamą iki duobės nešantis ant rankų, išdavystę patyrusios mylimosios, vis dar geidžiančios su išdavusiuoju "sugulti vienoje kapo duobėje", labdaros valgykloje ragaujami pirmųjų bendrų Kalėdų pietūs. Tai paveiki, originali socialinė poezija, kurios lietuvių poezijos laukui tikrai trūko. (L.Buividavičiūtė)

Toleikytė Ieva. Raudonas slidus rūmas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020

Ypatingas šios autorės poezijos bruožas – kitoniško, įdomaus ir įvairaus santykio su gamta steigimas: subtilus, niuansuotas pusiausvyros tarp gyvasties, vešėjimo, augimo ir irimo, nyksmo pajautimas. Eilėraščiuose šalia alsuoja tvermė ir puvėsiai, gyvastingumas ir štilis, esatis, tarpstanti mirties prieigose. Tai aktuali poezija, svarstanti, skatinanti kelti klausimus apie antropoceną, žmogaus įtaką ekologijai, jo santykį su įvairiomis gyvybės formomis. Atviras, skvarbus, autentiškas autorės žvilgsnis į mūsų kūnų, gyvosios gamtos paslaptis. (L.Buividavičiūtė)

Uzgiris Rimas. Tarp. [Vertė Marius Burokas, Dominykas Norkūnas, Edgaras Platelis]. Kaunas: Kauko laiptai, 2019

Autoriaus pavardė ant knygos viršelio – Uzgiris, nors senasis, pirmykštis jos variantas – Užgiris. Tai geriausiai iliustruoja ir autoriaus, ir rinkinio tapatybę: "anglų kalba – jo namai" (p. 8), bet tėvai gimę "Vilniuje, Vilna, Wilno" (p. 7). Tarpinis būvis – o kurgi gimę ir kuria kalba kalbėjo R. Uz(ž)girio poetiniai tėvai? – rinkinyje skleidžiasi ir išraiškingu verlibru, talentingai perteiktu vertėjų Mariaus Buroko, Dominyko Norkūno bei Edgaro Platelio, ir temų, vaizdinių bei struktūros lygmenimis. (E.Banytė)

Publicistika ir dokumentika

Emilija. Emilijos dienoraštis, 1942–2015 m.: vienos epochos liudijimas. [su Mindaugo Nastaravičiaus įžanga]. Vilnius: Tyto alba, 2020

Mokytojos Emilijos daug metų rašytas dienoraštis, kuris aprėpia ilgą ir sudėtingą laikotarpį, gali būti skaitomas ne tik kaip tą laikotarpį liudijantis dokumentas, bet ir kaip gyvas, įtraukiantis pasakojimas apie žmogaus išgyvenimus. Tai iškalbingas aistrų ir gyvenimo laikinumo egzistencinis dokumentas, kurį parašė šviesus kultūros žmogus. (D.Vaitiekūnas)

Jakaitė Karolina. Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone, 1968: vieno paviljono istorija. Vilnius: Lapas, 2019

K.Jakaitė rekonstravo 1968 m. rugpjūtį Londono Earls Court parodų centre vykusios Sovietų Sąjungos pramonės ir prekybos parodos istoriją, visą dėmesį sutelkdama į Lietuvos paviljoną, kurio ekspozicijos koncepciją ir dizainą kūrė Tadas Baginskas, svarbiausias K.Jakaitės tyrimo herojus ir informantas. K.Jakaitės studija pagavia kalba ir smalsumą žadinančiomis istorijomis pasakoja, kas ir kaip buvo pristatoma parodoje, kokiais objektais ir produkcija buvo kuriamas tuometės sovietinės Lietuvos reprezentacinis vaizdas ir kokius laisvojo pasaulio vaizdinius išvydo tuometės parodos kūrėjai. (J.Čerškutė)

Lunevičiūtė Gabija. Vilniaus atminties punktyrai. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020

Knyga atkreipia dėmesį ne tik į dvylika Vilniaus rajonų, bet ir leidžia išgirsti senųjų jų gyventojų balsus. Daugelį iš jų pavadintume miestiečio orumą išlaikiusiais inteligentais, tarpukario Lietuvos šviesuomenės palikuonimis, prisiliečiama ir prie daugiataučio miesto gyventojų išgyvenimų. Dvylika subjektyvių istorijų neužgožia objektyvių faktų, leidžia pažinti, kaip keitėsi geopolitinė, urbanistinė Vilniaus padėtis, taip pat, kaip punktyriškai susikerta didieji įvykiai ir mažosios vilniečių trajektorijos. (N.Butnoriūtė)

Mekai Jonas ir Adolfas. Gyvenimo lai(š)kai. [sudarytojas Kęstutis Pikūnas]. Vilnius: Post scriptum. Littera, 2019

Tai graži skaitytojo estetinį pasitenkinimą ir smalsumą pamaloninanti knyga, kurios puslapius reikia susipjaustyti tam, kad būtų galima perskaityti garsiųjų brolių Mekų, Jono ir Adolfo, laiškus, siųstus iš Amerikos savo mamai Elžbietai Mekienei į Semeniškių kaimą, Buginių paštą, Biržų rajoną, Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Mekų epistoliarika, apimanti 1957–1995 m., praktiškai visą Šaltąjį karą, nėra tik šeimos, perskirtos Antrojo pasaulinio karo ir skiriamos vandenyno, naujienų apykaita. Tai dviejų skirtingų pasaulių – laisvojo ir okupuotojo, Vakarų ir Rytų, kapitalizmo ir komunizmo sankirta, kurioje ryškėja Mekų gyvenimo Amerikoje kasdienybė, kūrybiniai nusiteikimai, planai ir kūrybinio kelio trajektorija. (J.Čerškutė)