Kalba – gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi. Tad lietuvių kalba neišnyks, jei bus ne tik saugoma, bet ir nuolatos kuriama. Taip sako kalbininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė.
„Lietuviai juda į priekį kaip vėžiai – atbuli, nes visą laiką žiūri į praeitį. Į lietuvių kalbą mes taip pat žvelgiame kaip į paveldą, didžiulį turtą. Tai labai svarbu, tačiau reikia žiūrėti ir į ateitį. Turime stiprinti mūsų kalbos modernėjimo procesus. Visos naujos gyvenimo sąvokos, reiškiniai turėtų ateiti į mūsų kalbą“, – tikina kalbininkė prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė.
Kalbininkų teigimu, norėdami užbėgti už akių galimam kalbos nykimui, turime galvoti ne apie jos gynybą, o apie plėtrą įvairiose gyvenimo srityse. Pastebėta, kad naujoves jaunimo atstovai mieliau renkasi įvardyti anglų, o ne gimtosios kalbos žodžiais.
Profesorės teigimu, jei terminas nėra priimtinas, dirbtinai kalbininkų sukurti žodžiai į mūsų kasdienę kalbą „neįauga“.
„Norėtume, kad visuomenė domėtųsi ir nebijotų kurti naujų žodžių. Nes žodžius kuria ne kalbininkai. Juos kuria tie, kas išmano dalykus, kuriuos reikia pavadinti“, – įsitikinusi D. Vaišnienė.
Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
Naujausi komentarai