Neseniai prasidėjusio festivalio atidarymo programoje „Nežinomi malonumai“ – penki skirtingi darbai, kurių choreografų tapatybės iki festivalio pabaigos išliks paslaptyje. Žiūrovai nežinos nieko nei apie ankstesnius kūrėjų darbus, nei apie jų turimą patirtį.

Bus aišku tik tai, kad šioje programoje savo naujausius darbus pristatys ir gerai žinomi vardai, ir pradedantieji choreografai. Nebus atskleista ir kūrėjo lytis ar šalis, kurią jis atstovauja. Visus penkis pastatymus atliks ta pati prancūzų baleto kompanija iš Lotaringijos. Taip pasirodymuose išryškės būtent choreografo ranka.

„Dance Umbrella“ festivalio idėja – pasipriešinti vis labiau augančiai menų rinkodarai. Vis dažniau kompanijos prieš spektaklių premjeras internete išplatina filmuotus spektaklių anonsus, dažnai pastatymų pavadinimuose pasitelkiami garsių choreografų ar šokėjų vardai, nes pirmiausia jų reputacija esą parduoda bilietus. Festivalio organizatoriai teigia, kad taip nejučia užgožiami jauni talentai, kuriems prasibrauti į meno rinką tampa nepalyginamai sunkiau nei anksčiau.

Londono tarptautinio šokio festivalio rengėjai pripažįsta, kad choreografų vardų slėpimas yra rizikingas, tačiau kartu tai didelė galimybė. Organizatoriai teigia, kad žmonės į šiuolaikinio šokio spektaklius neateina ir dėlto, kad mano nesuprantantys ar per mažai žinantys šią meno formą. Šį kartą, tikimasi, kad nuo žiūrovų nuimama atsakomybė žinoti garsių menininkų pavardžių, jų kūrybos kelio, ar specifinio braižo. Festivalis taip pat tikisi, kad šis slaptumas suteiks kūrybinės laisvės ir penkiems choreografams, kurie nebijodami galės eksperimentuoti.

Tačiau naujausias Goldsmito universiteto tyrimas rodo, kad žiūrovai patiria didžiausią malonumą, kai žino, ko laukti. Būtent tai paaiškina, kokią įtaką spektakliui turi mūsų išankstiniai įsitikinimai. Psichologai taip pat aiškina, kad išankstinės nuostatos iš dalies sukuria emocinę apsaugą. Nieko nežinant apie pasirodymą, galima pamatyti visiškai kitokios dalykus, kurių galbūt žiūrovas nebūtų tikėjęsis išvysti.