Sulaukusi vos trisdešimties Mirga Gražinytė-Tyla, savo kelią pradėjusi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, šiuo metu yra Los Andželo filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento asistentė. Muzikų šeimoje užaugusi dirigentė teigia, kad nuo šios specialybės tėvai bandė atkalbėti ir leisdami į prancūzų mokyklą, ir į dailės pamokas.

„Tėvai mane norėjo apsaugoti nuo šio sunkaus kelio. Tad iš pradžių vedė į mokyklą, kurioje mokoma sustiprintos prancūzų kalbos. Vėliau – į dailę, nes nuo vaikystės laiką leisdavau ne darželyje, o repeticijose ir dirigavimo pamokose, kurių metu piešdavau. Manau, kad tie sprendimai buvo vykę, nes būtent lankydama dailę supratau, kad man gyvenimas yra muzika“, – pasakoja dirigentė. 

M. Gražinytė-Tyla tikina niekuomet negalvojusi, kad savo gyvenimą sies su dirigavimu. Būdama penkiolikos, ji svajojo dainuoti barokinę ar kamerinę muziką. Vėliau pasirinko chorvedybą, nes tai suteikė galimybę ir bendrauti su žmonėmis, ir dirbti su muzika. O paklausta apie savo laisvalaikį, moteris prisipažįsta dažnai nežinanti, ką atsakyti.

„Kompleksuoju, kai manęs klausia apie hobį. Dažnai neturiu, ką atsakyti, nes viskas yra viena tėkmė, nesugebu darbo atskirti nuo laisvalaikio. Labai dažnai laisvu laiku, kai nerepetuoju ar neruošiu partitūros, vis tiek galvoju apie muziką“, – kalba dirigentė.

Anot jos, žmonės, užsiimantys muzika, ja tiesiog gyvena. „Būna ir darbo, ir prakaito, o kartais norisi viską mesti. Bet tokios akimirkos praeina“, – tikina M. Gražinytė-Tyla.

Visą interviu stebėkite LRT KULTŪROS laidoje „Visu garsu“.