Viename iš Europos žydų kultūros renginių Kaune viešėjo iš JAV atvykusi džiazo pradininko tarpukario Lietuvoje Danieliaus Pomeranco dukra Danutė, kurią nuo pražūties vokiečių okupacijos metais išgelbėjo Kipro Petrausko šeima.

Susitiko vaikystės name

Dvi žavios moterys, suglaudusios pečius, apie kažką tyliai kalbasi tarpusavyje ir elgiasi taip, tarsi būtų seniai nesimačiusios seserys. Ir iš tiesų – viena iš jų į Kauną atvyko iš Bostono, kita – iš Vilniaus.

Susitiko jos M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje – name, kuriame užaugo ir grafikė vilnietė Aušra Petrauskaitė, ir dabar JAV gyvenanti garsi smuikininkė Danutė Pomerancaitė. Pastaroji tik vėliau sužinojo, kad jos tikrieji tėvai – Danielius ir Riva Pomerancai, o Kipro Petrausko šeima – jos gelbėtojai.

Kaip atsitiko, kad ją, gimusią gete pusantrų metukų mergytę, gelbėjo Kipras Petrauskas ir jo žmona Elena?

Muzika – net ir gete

Danielius Pomerancas (1904–1981) Kaune smuiku griežti mokėsi J.Naujalio muzikos mokykloje, pas Izaoką Vildmaną-Zaidmaną, o vėliau, tarpukariu, – Berlyno konservatoriją, kur, būdamas smuikininku, susižavėjo džiazu.

1933 m. grįžęs į Kauną, subūrė multiinstrumentininkų ansamblį. Su šiuo džiazbandu jis grojo "Konrado", kur rinkosi kūrybinė inteligentija, ir "Monikos" kavinėse. Netrukus šis ansamblis meistriškumu ėmė varžytis su garsiuoju "Hofmeklerbandu", grojusiu "Metropolio" restorane.

1936 m. D.Pomeranco vadovaujamas orkestras ir solistas Antanas Dvarionas Londone įrašė 11 plokštelių – madingų tango, valsų, fokstrotų melodijų rinkinį.

Manoma, kad už Danielių Dolskį, jo dainas turime būti dėkingi būtent D.Pomerancui, kuris, susitikęs jį Berlyne, įkalbėjo atvažiuoti dirbti ir gyventi Kaune.

D.Pomerancas kavinėse mėgo smuikuoti solo, grieždamas bemaž visą populiariąją smuiko klasiką, stebindamas klausytojus virtuoziškomis improvizacijomis. Kartu su savo ansambliu laikomas džiazo muzikos pradininku Lietuvoje. Vokiečių okupacijos metais šis talentingas smuikininkas su žmona buvo uždaryti į Kauno getą, bet ir čia D.Pomerancas kartu su Moiše Hofmekleriu sugebėjo išlikti kūrėjais, keliančiais likimo draugų dvasią – jie drauge suorganizavo 40 muzikantų kalinių orkestrą, rengusį dideles simfoninės muzikos programas.

Išnešė bulvių maiše

Su Pomerancais Petrauskus siejo ne tik muzika: Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, žinoma aktorė, draugavo su D.Pomeranco žmonos Rivos seserimi. Kai D.Pomerancas su žmona susilaukė gete vaikelio, R.Pomerancienė ryžosi išgelbėti savo kūdikio gyvybę.

A.Petrauskaitės teigimu, R.Pomerancienė paskambino telefonu ir, apsimetusi savo seserimi, pakvietė E.Žalinkevičaitę-Petrauskienę į susitikimą. Vėliau R.Pomerancienė paaiškino šios priverstinės apgavystės priežastį – paprašė išgelbėti jos šviesių plaukų, mėlynų akių mergytę, visai nepanašią į žydaitę.

E.Žalinkevičaitė-Petrauskienė nedvejodama sutiko. Vaistais užmigdytą pusantrų metukų mergytę iš geto bulvių maiše išnešė Balys Simanavičius, dirbęs Kauno kailių fabriko direktoriumi ir turėjęs leidimą lankytis gete.

Išgelbėtąją mergytę Petrauskai pavadino Danute. Su ja ir dviem savo dukromis, sūnumi, seserimi bei mama E.Žalinkevičaitė-Petrauskienė išvažiavo toliau nuo pašalinių akių – į Žemaitiją, o 1944 m. pasitraukė į Vakarus, kur išbuvo iki pat 1948-ųjų.

Pavojingas ryžtas

"Būdami Vokietijoje mes gaudavome tėčio laiškus, raginančius nebijoti grįžti į Lietuvą, – grįžimo į gimtinę aplinkybes prisiminė A.Petrauskaitė. 1948 m. mama kartu su manimi ir Danute ryžosi šiam žingsniui, o mamos tėvai, sūnus Leonas, dukra Guoda išvyko į Australiją."

Tiesa, apsispręsti grįžti į Lietuvą E.Žalinkevičaitei-Petrauskienei nebuvo lengva.

"Mama ilgai dvejojo. Ir ne veltui – iš traukinio, kuris atvežė mus iš Berlyno į Vilnių, buvo išleistos tik kelios šeimos – kiti nuvažiavo tiesiai į Sibirą. Vėliau išgirdau, kad į tremtinių sąrašą buvo patekę visi teatralai, tačiau anuometė valdžia nesiryžo visų išvežti. Be to, sovietų valdžiai buvo paranku, kad garsių žmonių šeimos grįžta iš emigracijos į Lietuvą", – pasakojo A.Petrauskaitė.

Gyvenimų aidai

D.Pomerancas 1942 m. buvo išvežtas iš Kauno geto į Dachau koncentracijos stovyklą, kurioje išlikęs gyvas, pėsčias parėjo į Lietuvą. Kaune jis surado mirties išvengusią žmoną, o 1948-ųjų vasarą sutuoktiniai sulaukė ir geros žinios: iš K.Petrausko sužinojo savo dukters likimą.

Po karo D.Pomerancas grojo Kauno operetėje, kavinėje "Tulpė", vėliau – Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, palikdamas ryškų muzikinį pėdsaką tarpukario ir sovietmečio Kaune. 1974-aisiais D.Pomerancas su šeima emigravo į Kanadą.

Antrąkart į Vakarus D.Pomerancaitė išvyko jau būdama muzikantė. Baigusi M.K.Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, vėliau ji studijavo Maskvoje pas įžymųjį smuikininką Davidą Oistrachą. Apsigyvenusi JAV, profesorė iki šiol dirba Bostono universitete, globoja čia atvykstančius studijuoti studentus iš Lietuvos.

A.Petrauskaitė su sūnų šeimomis gyvena Vilniaus centre, name, kur prabėgo paskutiniai K.Petrausko gyvenimo metai. Elena ir Kipras Petrauskai 1993 m. (po mirties) už išgelbėtą Danutės ir kitų žydų vaikų gyvybes buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 1999 m. jiems buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.