„Anapus kadro: Korėjos meninė fotografija nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio iki mūsų dienų“, Radvilų rūmų dailės muziejus, Vilniaus g. 24.

Parodos kuratorė Sunyoung Kim.

Paroda veiks iki spalio 15 d.

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama Pietų Korėjos fotografija, todėl net neabejoju, kad ji susilauks daug dėmesio. Juk smalsu pažvelgti į, kaip daugelis mano, tolimą ir nepažįstamą mums kultūrą. Tačiau su Pietų Korėja mes turime labai daug bendro – okupacijos, trėmimai, genocidas, šalies padalijimas, neprognozuojamas kaimynas, kiti socialiniai ir politiniai kontekstai. Visa tai pirmiausia paliečia paprastą žmogų, kurį ir stengiasi užfiksuoti fotografija.

T. Ivanausko nuotr.

Paroda aprėpia beveik 100 Pietų Korėjos istorijos metų ir yra suskirstyta į tris dalis: „XX a. trečiasis–šeštasis dešimtmečiai: meninės fotografijos sąjūdžio pradžia ir raida“, „XX a. septintasis–devintasis dešimtmečiai: modernizmas Korėjos fotografijoje“ ir „XX a. dešimtasis–XXI a. trečiasis dešimtmečiai: fotografija kaip šiuolaikinis menas“. Reikia paminėti, kad ši paroda – puikus bendradarbiavimo tarp Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Seulo fotografijos muziejaus pavyzdys, kuriame 2021 m. buvo pristatyta išsami Lietuvos fotografijos ekspozicija.

„Spąstai su centriniu šildymu“, Buvusi areštinė, T. Kosciuškos g. 1.

Kuratoriai: dr. Valdemaras Klumbys, Ernestas Parulskis, prof. dr. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Aurimas Švedas.

Paroda veiks iki spalio 29 d.

T. Ivanausko nuotr.

Nežinau, ar šiuo neramiu laiku norisi prisiminti netolimą ir nemalonią, o kartais ir labai tragišką sovietinę praeitį, bet, neslėpsiu, smagu ją matyti įkalintą buvusioje areštinėje. Ten jai ir vieta.

Paroda tikrai sukels įvairiausių emocijų ir prisiminimų. Vieniems – nostalgiją ir ilgesį, kitiems – pyktį ar net skausmą, tretiems – šypseną. Juk nemažai žmonių vis dar gyvena sovietinio šlamšto – baldų, indų, sieninių kilimų ir kitokių relikvijų – prikimštuose butuose. O kiek dar to šlamšto mūsų galvose?! Paroda apima 1965–1993 m. laikotarpį. Kiek visko daug buvo patirta per tuos beveik 30 metų. Vieni vogė, kiti spekuliavo, treti prie visko prisitaikė, ketvirti gėrė, penkti skundė. Sovietiniai žmogeliai vertėsi, kaip kas išmanė, kad tik išgyventų tą fantasmagorišką laiką, kuris, atrodė, niekada nesibaigs. Tačiau kada nors viskas baigiasi ir lieka tik „aidas tolimo griaustinio“. Puikiai parinkta parodos erdvė kelia šiokio tokio nejaukumo ir apgaubia eksponatus to laikmečio dvasia – kalėjimo atmosfera, o buvusių areštinės svečių paliktos inskripcijos sienose suteikia sunkiai ir skausmingai ištrinamos praeities pojūtį.

„Imagine!“, Tarptautinio tekstilės festivalio paroda, Istorijų namai, T. Kosciuškos g. 3.

Kuratoriai: Simonas Njami, Christine Athenor, Thomas Laveugle, Nolwenn Pichodo (HS Projects); Christine Bouilloc, Charlotte Croissant (Bargoino muziejus); Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (VDA); Miglė Lebednykaitė (LNM).

Paroda veiks iki spalio 29 d.

T. Ivanausko nuotr.

Istorijų namai ir toliau mums siūlo nuostabių istorijų. Šį kartą – apie šiuolaikinę tekstilę. Puiki, patraukliai ir patogiai eksponuojama paroda pasakoja tiek apie asmenines menininkų patirtis, tiek apie globalines problemas ir aktualijas – ekologiją, tvarumą, socialinių tinklų įtakas, tautiškumą, diskriminaciją lyties ar rasės pagrindu ir daug kitų. Nuo seno įvairių tautų tekstilininkai pasitelkdavo įvairią simbolinę kalbą, įausdavo savo tautos išmintį, paveldą, vertybes ir perduodavo jas ateinančioms kartoms. Visa tai išliko iki šiol, tik atsirado naujų medžiagų, kuriomis perduodamos žinutės tampa daug aiškesnės ir įtaigesnės. Tekstilė, kaip ir kitos meno formos, tapo tarpdisciplininė, nevengianti įtraukti tapybą, fotografiją, videomeną, skulptūrą. Ir tuo ji tapo patrauklesnė platesniam žiūrovų ratui. Šioje parodoje eksponuojami ne tik lietuvių menininkių šiuolaikinės tekstilės darbai, bet ir kūriniai iš Zimbabvės, Benino, Angolos, Portugalijos, Maroko, Prancūzijos, Nyderlandų, Estijos, Brazilijos, Pietų Korėjos, Peru, Indonezijos. Smagu žiūrėti, kaip tarpusavyje kalbasi įvairiausios kultūros.