Iniciatyva pasiteisino

LKT pirmininkės Astos Pakarklytės teigimu, tarybos inicijuotu ir pirmą kartą vykdytu tyrimu siekta atskleisti menininkų kūrybinę ir ekonominę situaciją, kad kultūros politikos formuotojai galėtų aiškiai matyti šalies kūrėjų problemas ir priimti pagrįstus sprendimus.

„Galima pasidžiaugti, kad tyrimas prisidėjo prie požiūrio kaitos ir įkvėpė konkrečius nutarimus – didesnės ir labiau diversifikuotos valstybės institucijų menininkams skiriamos stipendijos. Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija padidėjo trečdaliu – iki 800 eurų“, – pastebėjo ji.

Ankstesnio ir šiais metais vėl kartojamo tyrimo autorė dr. Rusnė Kregždaitė kaip teigiamą tyrimo aspektą išskiria suaktyvėjusias diskusijas apie menininkų padėtį Lietuvoje, mažą atlygį už kūrybą, nenuolatinį užimtumą, poreikį dirbti keliuose darbuose. Jis tapo stimulu plėtoti temą kituose tyrimuose, paskatino menininkų sąjungų diskusijas dėl atlygio, įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, galiausiai, ir politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.

Įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.

Išryškino skaudulius

Dar 2019 m. surinkti duomenys ir 2020 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos ir Ateities visuomenės instituto atliktas tyrimas atvėrė opius meno kūrėjų kasdienybės klausimus.

Įvertinus valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūrą paaiškėjo, kad tiesioginės jų investicijos į individualų kūrėjų yra labai mažos, o vidutinės šalies kūrėjų pajamos sudarė 772 eurus. Tuo metu tyrimas parodė, kad kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybinės veikos, ir beveik 96 proc. kūrėjų bent dalį savo laiko skiria darbui be atlygio. Nepaisant to, kaip atskleidė tyrimas, kūrėjams jų profesija teikia didelį pasitenkinimą: 76 proc. Lietuvos menininkų ją rinktųsi dar kartą.

Savo ruožtu šio tyrimo iniciatorė dr. Kristina Mažeikaitė pažymėjo, kad egzistuoja ir reikšmingi skirtumai tarp lyčių: „Vyrai menininkai vidutiniškai uždirba bent keliais šimtais eurų daugiau. Skirtumai išryškėja ir žvelgiant į meno sritis – įprasta už kūrybos pristatymą mokėti scenos meno kūrėjams, o štai vizualiojo meno atstovai atlygio už darbą sulaukia retai.“

Siekia impulso pokyčiams

Tyrimo iniciatorių ir autorių teigimu, diskusijų apie menininkų socioekonominę padėtį išties padaugėjo, o kaip šie pokyčiai transformuoja menininkų kasdienybę, bus siekiama išsiaiškinti nauju tyrimu.

„Menininkai puikiai žino problemas su kuriomis susiduria jie patys, dažnai nujaučia ir tai, kuo gyvena jų aplinkos kūrėjai. Tačiau, norint matyti bendrą lauko situaciją ir išryškinti jos problematiką, būtina turėti pagrįstus duomenis. Tyrimas leis apibendrinti Lietuvos menininkų ekonominę ir kūrybinę situaciją, surinkti duomenys galės tapti pagrįstais argumentais siekiant kūrėjų padėties gerinimo“, – kalba Karolina Šulskutė.

Meno kūrėjai prie naujo tyrimo (tyrėjos Rusnė Kregždaitė, Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė) prisidėti ir jo anketą užpildyti gali čia: .