Kalbėdama apie malonumą bendrauti E. Sūdžiūtė akcentuoja, kad jis priklauso nuo to, kiek sutampa žmonių dažniai.

„Kas vienam yra pelėdos ūkavimas, tas kitam – lakštingalos giesmė, – vaizdžiai apibūdina pašnekovė. – Tu stengiesi pritraukti kažką, kam irgi tai patinka, kas irgi panašiai mąsto. Kitas pasižiūrės ir nesupras – visiškai bus svetima.“

Menininkės teigimu, ne pliusas traukia minusą, bet pliusas pliusą arba minusas minusą. Žmonės traukia vieni kitus pagal panašumus ir rezonanso galimybę, sako pašnekovė.

Žmonės, kurie mėgsta improvizaciją, mėgsta nežinoti tiksliai, kaip bus ten kažkur. Tai yra smagiausia – pradėti, eiti ir nežinoti.

E. Sūdžiūtė ne iš tų žmonių, kurie nori tiksliai žinoti, kaip pradėta veikla atrodys. Pasak jos, pradedant darbą jo pabaiga dažniausiai būna nenuspėjama ir kitokia, nei įsivaizduojame. Pašnekovė pripažįsta, kad tas nežinojimas ir yra smagiausias.

„Tie žmonės, kurie mėgsta improvizaciją, mėgsta nežinoti tiksliai, kaip bus ten kažkur. Tai yra smagiausia – pradėti, eiti ir nežinoti. Tas nežinojimas yra labai smagus“, – sako E. Sūdžiūtė.

Menininkė tiki, kad viskas yra susiję ir visi esame vienis. „Nežinome, kas ir iš kur ateina, kodėl ateina, galbūt neužfiksuojame kažkada. Į pasąmonę įsirašo viskas, nors tu eini ir, atrodo, nieko nematai, bet viskas įsirašo, ir po to tau atrodo, kad tai yra tavo nuosava idėja, mintis, bet ji kažkur pakeliui įšoko į tavo pasąmonę“, – pamąstymais dalijasi pašnekovė.

Pasak jos, kartais iš nežinojimo galvojame, kad tos idėjos yra mūsų, tačiau jas kažkas jau yra sugalvojęs arba sugalvojo du žmonės skirtinguose pasaulio taškuose, ypač dažnai tai nutinka meno srityje. Būna labai gražių sutapimų, kurie turi dvi autorystes ir nėra plagiatas, sako E. Sūdžiūtė.                      

„Aš manau, kad yra informacinis laukas, po kuriuo mes, atrodo, esame labai savarankiški, bet iš tiesų labai visi susiję“, – savo mintį paaiškina menininkė.

Visas pokalbis su menininke E. Sūdžiūte – laidos „Stambiu planu“ įraše.