Prisiminti vieną iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių ragina ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiandien Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Prisiminkime šį nepaprastą žmogų, kuris carinės Rusijos pavergtoje Lietuvoje žadino tautos savimonę, pirmasis lietuvių kalba parašė mūsų istoriją ir kurio sukurtus žodžius vartojame iki šiol“, - sako prezidentė.

1793 metais Telšių apskrityje gimęs S. Daukantas tapo garsiu istoriku, rašytoju bei švietėju. Iš Žemaitijos pėsčias atėjęs į sostinę jis mokėsi gimnazijoje, o vėliau įgijo Vilniaus universiteto baigimo diplomą. Dirbdamas Peterburge, jis studijavo „Lietuvos metriką“ ir kitus archyvinius dokumentus, daugelį jų nurašė. 1850 metais grįžęs į Lietuvą, apsigyveno pas Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių, mokė jį vokiečių kalbos, taisė kunigų rankraščius. S. Daukantas mirė 1864 metais, sulaukęs 71-erių. Palaidotas Papilėje, Šiaulių apskrityje.

Svarbiausi S. Daukanto veikalai - „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. S. Daukantas pats ir su pusšimčiu talkininkų rinko lietuvių tautosaką, parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių“, „Pasakos masių“, parašė Lietuvių-lotynų ir Lenkų-lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos“, „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos“, išvertė iš lotynų kalbos Fedro pasakėčias.

Seimas, siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis S. Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei, paskelbė 2018 metus S. Daukanto metais.