Atvirame laiške pabrėžiama, kad etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas neturėtų būti naudojami kaip politinės ir informacinės manipuliacijos priemonė, kad tai yra integrali visos kultūros dalis ir neturi būti priešinama kitoms sritims bei žanrams.

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patikėjimas rūpintis tautinės tapatybės pagrindu laikoma etnine kultūra populistinei, antisemitine ir prorusiška retorika pasižymėjusiai partijai „Nemuno aušra“ yra nesuderinamas su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos valstybe“, – rašoma laiške.

„Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo – kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimo – vadyba ir administravimas reikalauja išmanymo ir kompetencijos. Nei Lietuvos valstybei svarbiomis vertybėmis manipuliuojantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas, nei paskirtasis Kultūros ministras neturi kompetencijos ar patirties, susijusios su giliu etninės kultūros išmanymu“, – teigiama jame.

Antradienį popiet laiškas su parašais bus įteiktas prezidentui Gitanui Nausėdai susitikimo su kultūros bendruomenės atstovais metu.

Kaip skelbė BNS, dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušros“ atsakomybei praėjusią savaitę didžiuosiuose šalies miestuose vyko protestai, dalis organizatorių pranešė savo renginiuose nepageidaujantys prezidento, premjerės bei kultūros ministro, atsisakantys jų globos.

Kultūros bendruomenė taip pat paskelbė spalio 5 dieną rengsianti įspėjamąjį streiką. Ji reikalauja, kad prieštaringos reputacijos partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitizmo, nebūtų atsakinga už Kultūros ministeriją.

R. Žemaitaitis esamos situacijos nesureikšmina, anot jo, kultūros darbai nesutriks. Savo ruožtu naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius pirmadienį pareiškė negalvojantis apie atsistatydinimą ir planuojantis susitikimus su bendruomene.

„Norime pabrėžti, kad šis kreipimasis neapsiriboja vieno ministro kandidatūros klausimu – kilęs pasipiktinimas atskleidžia jau daug metų vis gilėjančias problemas, kai kultūra, įskaitant ir etninę kultūrą, politinėje darbotvarkėje lieka antraeilė, tarsi ne tokia svarbi, ne tokia jautri pavojams, nors iš tiesų tai yra demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas“, – pranešime cituojama kultūros istorikė ir antropologė, etnomuzikologė, folkloro atlikėja Eglė Kašėtienė.

Iniciatoriai teigia tikintys, kad tęstinės protesto iniciatyvos bus naudingos visoms kūrybos sritims ir pačiai valstybei, sulauks greitos reakcijos dabar, o ateityje nebus pamirštos politikos formavime bei visų būsimų Vyriausybių darbuose.

 Nei Lietuvos valstybei svarbiomis vertybėmis manipuliuojantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas, nei paskirtasis Kultūros ministras neturi kompetencijos ar patirties, susijusios su giliu etninės kultūros išmanymu. 

„Prašome atsižvelgti į gausios etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities žmonių, kūrėjų, atlikėjų, mokslininkų bei tyrėjų bendruomenės poziciją išlaikyti elementarią pagarbą kultūros politikų kompetencijai, kuri būtina norint suvokti kompleksišką kultūros lauką bei išsaugoti etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo, kaip valstybės saugomos ir vertinamos vertybės, reputaciją“, – teigė nematerialaus kultūros paveldo ekspertė ir tyrėja Milda Valančiauskienė.

Tuo metu Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ ir ansamblio „Kauno bandonija“ vadovas Vilius Marma pabrėžė, kad etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas yra ypatingai jautrios sritys, tuo tarpu „politinis manipuliavimas kultūrinėmis vertybėmis kelia grėsmę visuomenės vienybei“.

Pasak etnologės, tyrėjos, Lietuvos religijotyrininkų draugijos vadovės, Eglės Aleknaitės-Škarubskės, tereikia prisiminti sovietmetį – sovietų manipuliacijos etnine kultūra jai pakenkė ne tik tada, bet iki dabar lemia neigiamą jos įvaizdį kai kurioms visuomenės grupėms.