Parodos, kuriose pristatyta daugiau kaip 300 skirtingų meno studijų krypčių projektų, vienu metu vyko keturiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose. Pasak organizatorių, jos tapo galimybe žiūrovams susipažinti su ateinančia jaunų kūrėjų karta, atrasti naujausių šiuolaikinio meno ir dizaino tendencijų užuomazgų.

VDA Kauno fakultete (KF) eksponuota baigiamųjų darbų parodos dalis, kuri užėmė fakulteto galeriją, kurioje rengiamos ne tik studentų, bet ir žinomų šalies menininkų, svečių iš užsienio, parodos, ekspozicines koridorių erdves ir šviesias, erdvias fakulteto auditorijas, supažindino žiūrovus su projektais, kuriuose diplomantai gilinosi į skirtingas temas.

Tapytojai

Fakulteto galerijoje eksponuota jaunosios tapytojų kartos kūryba. Įdomi, kelianti klausimų, kviečianti diskutuoti. Menininkus jungianti tema, vystoma keliose paveikslų serijose, – žmogaus būtis, žmogiškumas, žmogiškas silpnumas.

Vienuose kūrybiniuose projektuose tapytojai pasaulį vertė aukštyn kojomis žmones ir gyvūnus sukeisdami vietomis, panaikindami įprastą hierarchiją, teikiančią žmogui galią ir pranašumą (Lina Pociūtė „Atvirkštinis muziejus“, vadovė prof. Aušra Vaitkūnienė), kituose projektuose jaunieji kūrėjai žmogų tyrinėjo per lemtingo pasirinkimo perspektyvą, kūriniuose perteikdami labai asmeniškus, jautrius išgyvenimus (Giedrius Majauskas „Tamsus miškas ir kas jame tūno“, vadovas prof. Pranas Griušys). Dar kiti menininkai pasinėrė į saugios, inspiruojančios erdvės, kuri neatskirtų nuo supančio pasaulio, bet sykiu leistų atsitraukti nuo jo chaotiškumo, gausos, greitos kaitos, paieškas (Edvinas Batulevičius „Trūkis Luminare“, vadovas lekt. Petras Lincevičius).

Aktuali tapytojams buvo ir virtualybės tema, jos įtaka savęs, supančios aplinkos suvokimui, pasimetimui ir abejonėmis tuo, kas yra tikra, o kas – labai tikroviškai sukurta (Rasa Pilkauskaitė „Mus sugadino internetas, jie sugadino internetą“, vadovė doc. dr. Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė).

Jaunieji kūrėjai tyrinėjo ne tik žmogaus santykį su virtualybe. Kūrybinių projektų dėmesio centre atsidūrė ir pati tapybos medija – jos sankirtos taškai su skaitmeninėmis priemonėmis kuriamu menu, įtaka ir poveikis vienas kitam (Mantas Valentukonis „Command_Expo“, vadovas lekt. Petras Lincevičius; Raminta Stasaitytė „Pojūčių formos“, vadovas lekt. Andrius Zakarauskas).

Organizatorių nuotr. 

Dizaineriai

Ekspozicinėse koridorių erdvėse eksponuota instaliacija atvėrė sudėtingą ir skaudžią vienos šeimos istorijos atkarpą, papasakotą per konkrečius daiktus, estetiškai įkurdintus baltuose kvadratiniuose kubuose, siekiant juos apsaugoti nuo laiko poveikio, atminties nepastovumo, kad būtų išsaugoti ateities kartoms (Augusta Daunytė „Daiktų istorijos ir jų interpretacijos šiuolaikiniame dizaine“, vadovas doc. Renatas Šukys).

Menininkai pasinėrė į saugios, inspiruojančios erdvės, kuri neatskirtų nuo supančio pasaulio, bet sykiu leistų atsitraukti nuo jo chaotiškumo, gausos, greitos kaitos, paieškas.

Jauniesiems interjero dizaineriams aktualios ne tik istorijos iš praeities. Jie siekia praeitį prikelti dabartyje. Kūrybiniame projekte, skirtame buvusios chasidų sinagogos konversijai į košerinio maisto restoraną ir svečių namus, dizaineriai stengėsi prikelti tai, kas pamiršta, apleista, ir pritaikyti šiandienio žmogaus poreikiams (Indrė Petkevičiūtė „Chasidų sinagogos Kaune, Gimnazijos g. 6, konversijos interjeras, vadovas prof. Jonas Audėjaitis).

Dizaineriai – vizionieriai, jie žiūri į ateitį siekdami būti jos istorijos dalimi. Norėdami prisidėti prie draugiškesnio pasaulio kūrimo, jie kėlė LGBT bendruomenės centro poreikio problemą ir pasiūlė tokią centro interjero projekto idėją, kurią įgyvendinant galėtų prisidėti kiekvienas bendruomenės narys ar šią bendruomenę palaikantys (Marija Širvinskaitė „LGBT bendruomenės centras“, vadovas doc. Tomas Kuleša).

Dizaineriai taip pat siekė prisidėti prie asmenų su negalia integracijos, kūrybiniuose projektuose pristatydami stalo žaidimus, skirtus asmenims su regėjimo negalia, bet įtraukiančius ir kitus, kad būtų skatinama ne tik verbalinė komunikacija, bet ir kuriamas ryšys būnant kartu (Emilija Čibiraitė, stalo žaidimas „Artu“, vadovė doc. Rita Brakauskaitė).

Grožio standartų kaita atskleista interaktyvioje instaliacijoje, kurioje sujungtos kelios dalys, reprezentuojančios skirtingus antikos pasaulėžiūros ir grožio standartų kismo polius įvairiais laikotarpiais, skatinusi žiūrovą pažvelgti į savo kūną išsilaisvinant iš turimų kompleksų (Monika Kairevičiūtė „Daugialypis kūrinys grožio standartų metamorfozėms atskleisti“, vadovas doc. Andrejus Repovas).

Organizatorių nuotr. 

Architektai

Architektūros studijų diplomantų kūrybiniai projektai užpildė šviesias fakulteto auditorijų erdves. Projektuose jie akcentavo tvarumą, spręsdami šiuolaikinių daugiabučių problemas (Domas Tvarijonas „Šiuolaikinių daugiabučių problematika ir tvari kaita“, vadovai doc. Rimantas Giedraitis, lekt. Mindaugas Butvila), siekdami dialogo tarp šiuolaikinės architektūros ir vietos išteklių (Gabrielė Ibėnaitė „Vietos išteklių ir šiuolaikinės architektūros dialogas, siekiant dinamiškos ir tvarios miesto kaitos: Boavista kvartalo teritorijos Lisabonoje atvejis“, vadovas doc. Rimantas Giedraitis). Arba skatindami ikimokyklinio ugdymo įstaigų architektūros pritaikymą gamtinei aplinkai (Auksė Vilkevičiūtė „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų architektūra gamtinėje aplinkoje: lauko darželio atvejis“, vadovas: doc. Rimantas Giedraitis).

Jaunieji architektai atkreipė dėmesį ir į išskirtines Lietuvos vietas, tokias kaip Anykščiai, pasiūlydami idėjų miesto virsmui kurortu (Augustė Visockytė „Anykščių miesto virsmas kurortu: sveikatingumo kompleksas Karaliaus Mindaugo ąžuolyno parke“, vadovas prof. Jonas Audėjaitis).

Grafikos dizaineriai

Komunikacijos idėjų edukaciniams projektams, vienijantiems ir auginantiems ekologiško gyvenimo būdo bendruomenę, pasiūlė grafikos dizaineriai, pabrėždami, kad realus gamtos patyrimas geriausiai padeda suprasti aplinkos problemas ir ieškoti tinkamiausių jų sprendimo būdų, didina atsakomybę už savo veiksmus (Deimantė Malūnavičiūtė „Ekosisteminių paslaugų draugijos „Iš miško“ komunikacijos sistemos dizainas“, vadovas doc. Andrejus Repovas).

Daugiausia dėmesio grafikos dizaineriai projektuose skyrė mobiliosioms programėlėms. Judesio suvaržymų turintiems asmenims buvo skirtas projektas, pristatantis programėlę „Accessmo“, buriančią visuomenę ir judesio suvaržymų turinčius asmenis į bendro tikslo siekimą – gerinti judėjimo negalią turinčių žmonių susisiekimą miesto aplinkoje (Aleksandr Poklonskij „Aplikacija judesio suvaržymus turintiems asmenims „Accessmo“, vadovas doc. Andrejus Repovas).

Klausos negalią turinčių asmenų socialinei atskirčiai mažinti buvo skirtas projektas, pristatantis aplikaciją „Guesto“, kuri skirta komunikacijai tarp klausos negalią turinčiųjų ir girdinčiųjų palengvinti. Programėlėje esančios funkcijos suteikia galimybę mokytis lietuvių gestų kalbos ir įgytas žinias pritaikyti žaidime, kuriame supažindinama su klausos negalią turinčių asmenų bendravimo kultūra (Indra Šadzevičiūtė „Klausos negalią turinčių asmenų socialinės atskirties mažinimo programėlės dizainas“, vadovas doc. Andrejus Repovas).

Organizatorių nuotr. 

Mėlyna ir geltona

Jaunieji kūrėjai išliko dėmesingi ir karo Ukrainoje temai. Kūrybiniuose projektuose pristatė seriją komunikacijai skirtų plakatų, kuriuose atskleidė Lietuvos ir Ukrainos savitarpio pagalbą šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Dviejų šalių bendrystė plakatuose perteikta per nacionalinius ir kultūrinius simbolius, bendras temas (Patricija Burhaj „Plakatai aktyvių ukrainiečių centrui „Ucreate“, vadovas doc. Andrejus Repovas).

Grafikai

Taikomosios grafikos diplomantų kūrybiniuose projektuose paliestos socialinės temos, atskleidžiant jas piešinių, kuriuose vaizduoti asmenų, gyvenančių laikino apgyvendinimo įstaigoje, portretai, cikle (Gajus Eidiejus, autorinių piešinių ciklas „Nepatogi kasdienybė“, vadovas prof. doc. Vaidas Naginionis), introspektyviai pažvelgta į save pristatant autorinius komiksus, kuriuose nagrinėjamas menininko ir išorinio pasaulio ryšys (Viktorija Jučaitė, autorinis komiksas „Stories Untold“ (knyga, skaitmeninė spauda), vadovė lekt. Deimantė Kalasūnaitė).

Organizatorių nuotr. 

Jaunieji grafikai dalijosi refleksijomis „Giesmių giesmės“ knygos tematika (James Amatus, piešiniai-refleksijos „Giesmių giesmės“ knygos tematika, vadovas prof. Rolandas Rimkūnas), iliustracijų cikle perteikė savitą žvilgsnį į Taro kortų motyvus (Vincentas Saladis, iliustracijų ciklas „Major Arcana“, vadovas doc. Aurimas Švedas).

Tai tik dalis puikių diplomantų kūrybinių projektų, pristatytų VDA KF baigiamųjų darbų parodoje. Kiekvieno jaunojo menininko kūrybinė pozicija yra stipri, todėl norisi palinkėti, kad ši, daugeliui pirmoji, paroda, kurioje su jų kūryba galėjo susipažinti žiūrovai, taptų sėkmingu įdomios kelionės į savo tikslus startu.