„Visiškai netikėtai, tyrinėjant XIX a. sunykusio Kernavės arba kitaip Kriveikiškio dvaro liekanas, rastas XIII–XIV a. lietuviškų ilgųjų lobis“, – feisbuko paskyroje penktadienį rašė Kernavės archeologinės vietovės muziejus.

Pasak muziejaus atstovų, iš viso rasti keturi ilgieji.

Lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams, paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XI amžiaus iki pirmųjų monetų atsiradimo XIV amžiaus antroje pusėje.

Kaip teigė Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas Andrius Janonis, tuometinė šių pinigų vertė galėjo būti gana didelė.

„Vertė skaičiuojama įvairiai, nėra vieningos nuomonės, kiek tai galėjo būti verta. Tuometinė vertė buvo gana didelė, buvo galima nusipirkti keletą avių ar melžiamą karvę, kas tuo metu buvo didžiulis turtas“, – penktadienį BNS sakė jis.

Tuometinė vertė buvo gana didelė, buvo galima nusipirkti keletą avių ar melžiamą karvę, kas tuo metu buvo didžiulis turtas.

 

Tuo metu muziejus skelbė, kad už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti net ir 14 avių.

Anot muziejaus, iki šiol Kernavėje buvo rasti penki lietuviški ilgieji ir daugybė jų fragmentų.

„Kernavė išsiskiria galbūt tuo, kad archeologiniame paminkle rasti buvo prieš kelis dešimtmečius tyrinėjimo metu keturi ilgieji, tai vienintelis, mūsų žiniomis, Lietuvoje būtent archeologiniame paminkle rastas lobis“, – teigė A. Janonis.

Paklaustas, ar rasti pinigai bus ištirti, A. Janonis sakė, kad tai priklausys nuo situacijos.

„Paprastai daroma cheminė analizė norint išsiaiškinti santykinį sidabro kiekį“, – kalbėjo jis.

Rasti lietuviški pinigai atsidurs Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.