Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2020 metais filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 11,3 mln. eurų filmų gamybai.

„Tai yra iki šiol didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį“, – teigiama pranešime.

Anot jo, užsienio filmų gamintojai šalyje išleido beveik 27 mln. eurų ir šiuo rezultatu taip pat gerokai pranoko 2019-ųjų tos pačios kategorijos išlaidas, siekusias 15 mln. eurų.

Per metus kone dvigubai šoktelėjo ir finansuotų filmų skaičius. Praėjusiais metais  finansuoti 58 nauji filmai, iš jų – 37 nacionaliniai, devyni bendros gamybos ir 12 užsienio.

Daugiausiai investicijų pernai surinko švedų kriminaliniai serialai: „Neprarask budrumo“ (rež. Lisa Farzaneh, Jesper Westerling Nielsen, gamyba Lietuvoje rūpinosi įmonė „Paprika filmai“) – 1,4 mln., ir „Tiesa vis tiek išaiškės“ (rež. Kristian Petri, Daniel di Grado, gamybos paslaugos – UAB „Ahil“) – 1,1 mln. eurų.

Lietuvos kino centras teigia matantis pelno mokesčio lengvatos populiarėjimą ir tarp nacionalinių filmų gamintojų.

Per visą lengvatos veikimo laikotarpį nacionaliniai filmai surinko 5,9 mln. eurų investicijų, iš jų kone pusę sumos – 2,5 mln. – gauta pernai.

Daugiausiai – 268 tūkst. eurų – praėjusiais metais investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu tapo Emilio Vėlyvio kuriamas filmas „Piktųjų karta“.

Iš viso per 2014–2020 metus, pasinaudojus lengvata, bendrai pritraukta 35,6 mln. lėšų filmų gamybai.

Pelno mokesčio lengvata leidžia įmonėms, apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų atimti neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui suteiktų lėšų dalį.

Dėl koronaviruso plitimo pernai kovą šalyje paskelbus pirmąjį karantiną, kino gamyba buvo sustabdyta, kūrėjai tuomet nuogąstavo, kad bus patirta didžiulių nuostolių.