Nidoje šeštadienį prasidės vienas didžiausių ir garsiausių vasaros sezono kultūros renginių Neringoje – XV tarptautinis Thomo Manno menų festivalis.

Jias daugiau nei savaitę publiką kvies į muzikos, žodžio, dailės bei kino programas, kurias šiemet jungia „Gimtosios Europos“ tema.

Gvildens Cz.Miloszo idėjas

Naują trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio literatūros premijai ir jos laureatams, pradedanti intelektualiosios kultūros šventė šiemet gvildens vieno jų – rašytojo bei poeto Czeslawo Miloszo idėjas. Jo knygos „Gimtoji Europa“ pavadinimas ir tapo šių metų festivalio epigrafu. Dėmesio centre – daugiakultūrė ir daugiatautė Europa: kokia ją matome šiandien, koks kūrėjo vaidmuo šioje erdvėje, pasižyminčioje vienybe, demokratija ir unikalia kultūrine įvairove.

...1959-aisiais Paryžiuje pasirodžiusi knyga „Gimtoji Europa“ buvo viena svarbiausių Cz.Miloszo knygų. Vokiškas vertimas buvo pavadintas kitaip  – „West- und östliches Gelände“. Skirtingi originalo ir vokiško leidimo pavadinimai labai jau aiškiai byloja (o šiandien tą skirtumą net ir suvokti sunku), koks siauras šaltojo karo metais buvo tapęs gimtosios Europos horizontas.

Kai pasirodė ši knyga, Nidos Skruzdynę, kur pastatytas Th.Manno vasarnamis, vos prieš kelerius metus buvo palikusi sovietų armija, o šiaurinė Kuršių nerijos pusė tapo prieinama lankytojams. Tačiau užsieniečius čia pradėta įsileisti tik devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Cz.Miloszo knyga anuomet buvo tiesiog anachronistinė. Jis ryžosi atskleisti mums literatūrinės ir kultūrinės rytų Europos žemėlapį, o tos vietos, į kurias poetas vedė skaitytojus, buvo ne vien svetimos – anuomet jos buvo visai neprieinamos.

Pirmiausia buvo žodis...

„Cz.Miloszas, kurio 100-metį šiemet pažymime, pasirodė esąs europietis tais laikais, kai tokių prisipažinimų niekam nereikėjo. Būtent tai – nepaisant skirtingų laikmečių – ir sieja jį su didžia asmenybe, kurios vardu pavadintas mūsų festivalis, su žmogumi, kuris ir kitapus Atlanto negalėjo ir nenorėjo išsižadėti savo gimtojo žemyno“, – teigė Nidos Th.Manno kultūros centro direktorė ir festivalio vadovė Lina Motuzienė, atkreipdama dėmesį į žodžio programą, kurioje esama daug konkrečių sąsajų su viso renginio moto.

Joje šių metų jubiliato Cz.Miloszo eseistikos knygos „Gimtoji Europa“ tematiką plėtos svečiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Laukiama susitikimo su knygos „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“ autoriumi vokiečių publicistu bei kultūros istoriku Uwe Rada. Meistriškai suderinęs kelionių apybraižą, politinę analizę, istorinį tyrimą bei literatūrinį portretą, autorius knygoje gvildena už „geležinės uždangos“ likusio ir nepelnytai Vakarų pamiršto regiono istorijos vingius, nepamiršdamas karalienės Luizės ir Napoleono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Memelando, paskutiniosios Europos girios ir Kuršių nerijos grožio.

Apie savitą rašytojo balsą Europos kontekste kalbės vienas žinomiausių Lenkijos ir Europos intelektualų, pats patyręs politinę emigraciją Adamas Zagajewskis – poetas ir eseistas, daugelio prestižinių literatūros apdovanojimų laureatas, pernai nominuotas ir Nobelio literatūros premijai.

Susitikime su bažnyčios istorike ir baroko žinove dr. Irena Vaišvilaite bus diskutuojama tema „Apie viltį“, o europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis savo kūrybos vakare M.K.Čiurlionio muziką atliks su garsiuoju Lietuvos saksofonininku Petru Vyšniausku.

Liepos 16-ji ypatinga tuo, kad šią dieną 1930-aisiais Th.Mannas su šeima pirmąsyk atvyko į savo vasarnamį Nidoje. Todėl ši diena tradiciškai bus skirta rašytojui: vokietis Dieteris Straussas pristatys knygą „Jau šitie Mannai. Apie reikšmingiausios vokiečių rašytojų šeimos patirtį“.

Atiduos duoklę muzikai

Šiemetė festivalio tema padiktavo keletą krypčių ir renginio muzikos programai. Kaip pasakojo jos sudarytojai muzikologai Edmundas Gedgaudas ir Vytautė Markeliūnienė, per aštuonis festivalio koncertus publika išgirs pluoštą kompozitorių kūrybos, be kurios neįsivaizduotume Europos muzikos raidos, lemtingų jai ištarmių.

Tokie reikšmingi Antono Brucknerio ir šių metų jubiliato Gustavo Mahlerio muzikiniai opusai – jų atminimui šiemet festivalyje bus skirta reikšminga vieta.

Cz.Miloszo mąstymuose apie Europą – kaip bendrą joje gyvenančių žmonių erdvę – išsiskleidžia ir mažosios tėvynės, gimtinės reikšmė, o joje įgyta patirtis menininkui visada išlieka svarbia atspara, veržliu kūrybos šaltiniu. Ar ne tokiu ji tapo čekų kompozitoriui Antoninui Dvoržakui, lietuvių kompozitoriams Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ar skirtingų kultūrų (lietuvių, rusų, Vakarų) skambesiui atviram Jurgiui Karnavičiui (1884–1941)?.. Pastarojo paveldui pristatyti skirtas monografinis koncertas atiduos duoklę lietuviškai muzikai: bus atlikta retokai koncertuose skambanti kamerinė instrumentinė ir vokalinė šio kompozitoriaus kūryba, kompozicijos chorui.

Muzikos programoje pasigirs ir kitokių paralelių. Tarp jų – ypatingą žymę Cz.Miloszo, M.K.Čiurlionio ir J.Karnavičiaus gyvenimuose palikęs Vilnius arba amžininkus kompozitorius – Mahlerį ir Čiurlionį – vienijusios epochos refleksijos, kurias jie perteikė skirtingais žanrais, individualia menine kalba, siekiu kūryboje peržengti muzikos matmens ribas. Pastarųjų autorių kūryba skambės kelis vakarus, ji paženklins pradžios ir pabaigos koncertus.

Įprasmins premjera ir debiutu

Monografinis koncertas tradiciškai festivalyje bus skirtas ne tik lietuvių autoriui, šįkart J.Karnavičiui, bet ir austrui A.Bruckneriui. Austrų muzikinės tradicijos gyvybingumą paliudys ir šio krašto muzikinę kultūrą platesniu laiko mastu atspindintis vakaras, kurį surengs pirmąsyk festivalyje koncertuosiantis smuikininkas iš Vienos Gernotas Winischhoferis ir lietuvių fortepijoninis trio „Kaskados“. Bus tęsiamos ir kitos festivalio tradicijos, tarp kurių – pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis, sudarytas iš trijų skirtingų epochų sonatų – L. van Beethoveno, S.Prokofjevo ir C.Vine’o.

Pradžios koncertas bus įprasmintas premjera ir debiutu – tai festivalio užsakytas Nacionalinės premijos laureato Osvaldo Balakausko kūrinys „Čiurlionio metai“ fortepijonui ir styginių orkestrui, skirtas M.K.Čiurlionio mirties 100-mečiui. Jį atliks D.Kirilauskas ir šiame renginyje debiutuojantis Klaipėdos kamerinis orkestras. Jo meno vadovas – violončelininkas Mindaugas Bačkus koncerte ir soluos.

Pirmąkart muzikos programoje pasirodys ir dainininkas Mindaugas Zimkus, kuris įsitrauks į jau pažįstamų festivalio dalyvių būrį. Tarp jų – Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“, Kauno styginių kvartetas, dainininkai Sigutė Stonytė, Asta Krikščiūnaitė, Nerijus Masevičius, pianistai Jurgis Karnavičius, Audronė Kisieliūtė ir kiti.

Festivalį vainikuos J.S.Bacho Kantata.

Dailė ir kinas

Th.Manno festivalis nepamiršta ir dailės mėgėjų. Jau keliskart renginio metu gėrėjęsi Nidos menininkų kolonijos darbais iš privačios klaipėdiečio Aleksandro Popovo kolekcijos, šiuosyk Neringos istorijos muziejuje jie galės apsilankyti XIX a. pab. – XX a. pr. Rytų Prūsijoje, Nidoje sukurtų darbų, istorijos verpetuose iškeliavusių į Vokietiją ir vėl sugrįžusių į Lietuvą, parodoje, kurią rengia VšĮ „Nidden“ ir Mykolo Žilinsko dailės galerija. Tradicinė festivalio paroda Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje šiemet skiriama menininkės Akvilės Zavišaitės (1962–1991) kūrybai.

Taip pat festivalio publika kviečiama apsilankyti didelio susidomėjimo kasmet sulaukiančiose kino naktyse ant Urbo kalno. Ten šiuosyk numatoma pristatyti ambicingus vokiečių ir lietuvių režisierių filmus. Kino programoje nušvis senojo žemyno miestai – Cz.Miloszo Vilnius ir padalytas Berlynas, kokį jį 1986-aisiais į ekraną perkėlė Wimas Wendersas. Režisieriaus Vytauto Damaševičiaus filmas, skirtas Cz.Miloszui, Kristijono Vildžiūno juosta „Kai apkabinsiu tave“, įvertinta aštuoniose Lietuvos kino ir televizijos kino „Sidabrinės gervės“ nominacijose, Lietuvos jaunųjų režisierių kūrybos pristatymas – tai dar ne visa kino programa, žadanti ir staigmenų.

Įprastas festivalio erdves – Th.Manno memorialinį muziejų, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, Neringos istorijos muziejų, Mizgirių menininkų namus, Urbo kalną šiemet papildys ir nauja pajūrio kultūros oazė – Nidos meno kolonija. Paskutiniąją festivalio dieną, liepos 17-ąją, šie modernaus meno namai pakvies į videoperformansų bei turiningų pokalbių vakarą.

Programa

Liepos 9–17 d. Nidoje

Liepos 9 d.

18.30 val. – festivalio atidarymas ir pradžios koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: Klaipėdos kamerinis orkestras, M.Bačkus (violončelė), D.Kirilauskas (fortepijonas). Programoje – festivalio užsakyto kūrinio premjera – O.Balakausko „Čiurlionio metai“.

Liepos 10 d.

16 val. – žodžio programa T.Manno memorialiniame muziejuje: susitikimas su U.Rada (Vokietija), moderuoja A.Gailius.

20 val. – D.Kirilausko rečitalis Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Programoje – M.K.Čiurlionis, L. van Beethovenas, S.Prokofjevas, C.Vine.

Liepos 11 d.

17 val. – parodos „Tarp dangaus ir jūros. Kelionė laike ir erdvėje: Vokietija–Kuršių nerija–Kaunas–Nida“ atidarymas Neringos istorijos muziejuje.

20 val. – kamerinio choro „Aidija“, A.Krikščiūnaitės (sopranas), A.Kisieliūtės ir D.Kirilausko (fortepijonas) koncertas „Muzikiniai jubiliejai. Amžininkai“ Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Liepos 12 d.

16 val. – žodžio programa T.Manno memorialiniame muziejuje: susitikimas su dr. I.Vaišvilaite, moderuoja A.Gailius.

20 val. – festivalio debiutai. A.Brucknerio chorinės muzikos koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: Kauno styginių kvartetas ir choras „Aidija“.

Liepos 13 d.

18 val. –A.Zavišaitės kūrinių parodos „Tarp Vilniaus ir Sidnėjaus: po 20 metų“ atidarymas V. ir K.Mizgirių menininkų namuose.

20 val. – lietuviškos muzikos valanda Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: J.Karnavičiaus kūrinius atliks J.Karnavičius (fortepijonas), S.Stonytė (sopranas), E.Kulikauskas (violončelė), R.Mataitytė (smuikas), Kauno styginių kvartetas, choras „Aidija“.

22 val. – kino naktis prie švyturio.

Liepos 14 d.

16 val. – žodžio programa T.Manno memorialiniame muziejuje: susitikimas su rašytoju A.Zagajewskiu (Lenkija), moderuoja R.Leiserowitz.

20 val. – A.Dvoržako ir J.Brahmso kamerinės kūrybos koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Kauno styginių kvartetas.

22 val. – kino naktis prie švyturio.

Liepos 15 d.

17 val. – prof. V.Landsbergio kūrybos vakaras, akompanuojant P.Vyšniauskui (saksofonas), T.Manno memorialiniame muziejuje.

20 val. – austrų kompozitorių kamerinės muzikos koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: G.Winischhoferis (smuikas), A.Šikšniūtė (fortepijonas), Kauno styginių kvartetas, fortepijoninis trio „Kaskados“.

22 val. – kino naktis prie švyturio.

Liepos 16 d.

16 val. –  žodžio programa T.Manno memorialiniame muziejuje: susitikimas su D.Straussu (Vokietija), moderuoja R.Leiserowitz.

20 val. – pabaigos koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje: A.Krikščiūnaitė (sopranas), M.Zimkus (tenoras), N.Masevičius (bosas), I.Kramarevas (trimitas), A.Puplauskis (fagotas), L.Šalna (obojus), V.Pinkevičius (vargonai), kamerinis choras „Aidija“, Kauno styginių kvartetas. Programoje – M.K.Čiurlionis, J.S.Bachas.

Liepos 17 d.

18 val. – projekto „Migruojančios meno akademijos“ studentų iš 10 šalių performansas-videovakarienė Nidos meno kolonijoje.

Kino naktys prie švyturio

Liepos 13–15 d.

Ant Urbo kalno Nidoje

Liepos 13 d.

22 val. – kino nakties belaukiant: Beno Šarkos judesio spektaklis „Kiaurai“, 23 val. – „Alisa miestuose“ (rež. W.Wendersas, vaidybinis, Vokietija, 1974), 01 val. – jaunųjų lietuvių kino kūrėjų trumpų filmų programa „Lietuviškasis peizažas“ (vaidybiniai, Lietuva, 2010).

Liepos 14 d.

22 val. – kino nakties belaukiant: grupės „Saulės broliai“ koncertas, 23 val. – „Paryžius-Teksasas“ (rež. W.Wendersas, vaidybinis, Vokietija, 1984), 01.30 val. – „Česlovo Milošo Vilnius“ (rež. V.Damaševičius, dokumentinis, Lietuva, 2007).

Liepos 15 d.

22 val. – kino nakties belaukiant: gitarų dueto „Remenson“ pasirodymas, 23 val. – „Kai apkabinsiu tave“ (rež. K.Vildžiūnas, vaidybinis, Lietuva, 2010), 00.45 val. – „Dangus virš Berlyno“ (rež. W.Wendersas, vaidybinis, Vokietija, 1987).