Proza

Novelei pranašaujamas atgimimas

Žvarbiam vėjui taršant rudens nudažytus medžių lapus, vis rečiau saulei apgobiant savo šilumos skraiste, į pajūrį trumpam žmonių širdis sušildyti buvo grįžusi novelė.

Kupina sarkazmo, humoro, lyrizmo novelė uostamiesčio klausytojus aplankė jau septynioliktąjį kartą. Tiek pat kartų su „Novelės rudens - 2004“ gerbėjais sveikinosi renginio organizatorius ir vedėjas rašytojas Rimantas Černiauskas.

„Vieną kartą apsakymas susitiko panelę novelę. Ir tarp jų prasidėjo labai audringas romanas. Šiandien turėsime vakarą, kuriame karaliaus novelė“, - tokiais žodžiais renginį I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pradėjo R. Černiauskas. Susirinkusius klausytojus savo kūryba šiemet „maitino“ rašytojai iš Berlyno, Kaliningrado, Kauno, Palangos, Kretingos ir Klaipėdos. Kelionę į novelės pasaulį pradėjo rašytojas, I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Šikšnelis. Jis perskaitė „daiktą“, sukurtą specialiai šiam vakarui, ir pavadino jį „Turėti ir neturėti“.

Trys rašytojai noveles skaitė rusų kalba: svečiai iš Kaliningrado Olegas Gluškinas, Viačeslavas Karpenko bei šių metų prozos debiutantas Clandestinus. Šiuo slapyvardžiu prisidengęs rašytojas yra ne kas kitas, kaip vienintelio Lietuvoje rusų kalba pasirodančio kultūrinio leidinio „Slovo“ redaktorius Sergejus Isajevas.

Pats tolimiausias „Novelės rudens“ svečias - trumpam Berlyną palikęs Klausas Jurgenas Liedtkė (Klaus Jürgen Liedtke).

Prozininkas, poetas, vertėjas septyniolika valandų važiavo į Klaipėdą vien dėl to, kad perskaitytų vieną novelę.

Savo kūrybą skiriančios suaugusiems ir vaikams klaipėdietės Nijolės Kepenienės novelė nuo kolegų perskaitytųjų skyrėsi savo lyriškumu.

Novelių skaitymo estafetę perėmęs prozininkas Algis Kuklys atsiprašė, kad skaitys ne novelę, o tekstą apie ją. „Literatūros kritikai žino, kad novelės amžius baigėsi XX a. pradžioje. Šito nežino kai kurie rašytojai, nepaliaujantys rašyti trumpojo žanro kūrinius... Novelei - kaip kokiai našlaitei - nėra vietos pasaulyje. Kas ją gali mėgti? Gal netekėjusios arba išsiskyrusios moterys, nesitikinčios susitikti padoraus vyro? Gal dar pradedantis literatūros kritikas, kuris tingi vartyti romanus ir epopėjas?“ - klausė A. Kuklys. Tačiau vėliau vakaro šeimininkas R. Černiauskas A. Kukliui mestelėjo, kad nėra gerų ar blogų novelių, yra tik blogi ar geri rašytojai.

Rašytojui Rolandui Rastauskui tą vakarą susirinkę gerbėjai plojo ne tik už novelės pristatymą, bet ir už tai, kad nepasididžiavo skirti laiko novelių mėgėjams per savo gimtadienį. Beje, sukaktuvininką bus galima sveikinti ir su netrukus pasaulį išvysiančia nauja knyga.

Daug kas į biblioteką susirinko vien dėl to, kad galėtų pamatyti paslaptingą rašytoją Jojo. Tačiau susirinkusiųjų smalsumas nebuvo patenkintas. „Manęs vis klausinėdavo, kaip atrodo ir kokios lyties yra Jojo. Autorius neatvyko, tačiau jis tikrai yra gyvas, nes almanache „Baltija“ yra jo publikacija. Galima spėti, kad Jojo turi ir lytį, nes rašoma, jog „gimiau ir užaugau Vilniuje, dabar gyvenu Klaipėdoje. Mąstau kaip rašytoja, bet nedažnai spaudinėju klavišus. Gal kas nors pasikeis, kai sulauksiu Žemaitės metų“. Jei rašytoja, vadinasi, yra moteris arba mergaitė“, - spėliojo R. Černiauskas.

Septynioliktą kartą sutelkęs novelės autorius ir mylėtojus į jaukų būrelį, „Klaipėdai“ jis sakė, kad kiekvieną kartą renginiai būna skirtingi, stengiamasi, kad renginys būtų tarptautinis. Pasak „Novelės rudens“ vedėjo, kviečiami rašytojai nepasididžiuoja atvykti, o kartais net patys siūlosi. Jei atvažiuoja tas pats rašytojas, nereiškia, jog jis skaitys tą patį kūrinį. Kiekvieną kartą „Novelės rudeniui“ sukuria kažką naujo. R. Černiauskas nepritaria A. Kuklio perskaitytiems žodžiams, kad novelė yra mirusi: „Neteisybė. Jeigu yra novelės renginys - tai ji gyva. Be to, šiais metais J. Šikšnelis išleido novelių rinktinę, A.Kuklys ruošia novelių rinktinę, pats taip pat baigiu sudaryti leidinį. Šis žanras buvo beveik miręs, bet dabar kaip tik atsigauna, grįžta“.