Dešimt metų Vokietijos Sarbriukeno miesto valstybiniame teatre dainuojančiam lietuviui Algirdui Drevinskui netrūksta pripažinimo ir šlovės. Tačiau beveik šešiasdešimt vaidmenų užsienio scenose sukūręs solistas svajoja padainuoti Lietuvos operos scenose. "Man nereikia nei garbės, nei pinigų, tik noriu gimtinėje pasirodyti, kad esu dar gyvas", – prisipažįsta Europoje žinomas dainininkas.

Lietuvos kultūros ambasadorius

Kas yra A.Drevinskas, žino kiekvienas Sarlando žemės meno mylėtojas, bent kartą buvęs Sarbriukeno valstybiniame teatre – 42 metų solistas dainuoja beveik visose šiame teatre statomose operose ir operetėse. Šiemet lietuvis pradeda vienuoliktąjį sezoną Sarbriukene, dainuodamas septyniuose spektakliuose, iš kurių penki – premjeriniai.

"Skambus lyrinis tenoras, puiki vaidyba", "Algirdas Drevinskas puikiai atlieka savo vaidmenis", – tai Vokietijos žurnalistų atsiliepimai. Lietuvišką solisto vardą ir pavardę vokiečiai taria ir rašo be klaidų. Daug sudėtingiau A.Drevinskui vietiniams paaiškinti, kas ta Lietuva ir kokia ji. "Daugeliui teatre aš buvau pirmas sutiktas lietuvis, čia niekas nežinojo, kad lietuviai taip myli teatrą, nustemba sužinoję, kad tokioje mažoje Lietuvoje yra net trys teatrai, kuriuose statomos operos", – prisimena savo karjeros Vokietijoje pradžią A.Drevinskas.

Algirdas jaučiasi Lietuvos kultūros ambasadoriumi ir negaili laiko nei jėgų pristatydamas savo šalį kiekvienam besidominčiajam. Į Lietuvą solistas buvo pasikvietęs ir savo mokytoją, Graco (Austrija) muzikos universiteto ir Miuncheno aukštosios muzikos mokyklos profesorių Josefą Loiblį. Tuomet profesoriui daug pasakojo apie savo mokytoją, šviesaus atminimo garsųjį tenorą Sergejų Lariną, apie kurį ir šiandien Algirdas atsiliepia pačiais gražiausiais žodžiais.

Kietas kaip granitas lietuvis

Dar studijuojant Grace, Algirdui į rankas pateko vienas Austrijos laikraštis, kuriame lietuviai buvo palyginti su granitu. Toks palyginimas jam labai patiko, gal todėl, kad tiktų ir jam pačiam apibūdinti – švelnios manieros dengia atkaklų būdą ir tvirtą charakterį: "Dar bestudijuodamas Lietuvos muzikos akademijoje išvažiavau į Austriją be pinigų, turėdamas tik atgalinį bilietą, bet nepražuvau."

Kelią į Gracą tuometiniam studentui 1993 m. parodė operos žvaigždė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana. "Linkiu ir tau įkvėpti vakarietiškos laisvės ir kultūros", – patarė ji Algirdui, ir jis, jau turėdamas darbo vietą Vilniaus operos ir baleto teatre, panoro pasidairyti po platųjį pasaulį.

Graco muzikos universitetą A.Drevinskas baigė su pagyrimu, įgydamas meno magistro laipsnį, nors tuo pačiu metu tęsė ir baigė studijas Lietuvos muzikos akademijoje. Baigdamas studijas, dainininkas jau turėjo kišenėje darbo sutartį su Sarbriukeno valstybiniu teatru. Jį į šią prestižinę vietą rekomendavo Graco muzikos universiteto profesorius Christianas Piopelreiteris, solinio dainavimo mokęs ir daugiau studentų iš Lietuvos.

Vaidmenis vertina emocijomis

A.Drevinskas kasmet vaidina vidutiniškai penkiuose spektakliuose, dar tiek pat dainuoja oratorijų ir mišių. Oratorijos solistui ypač patinka – jos šviežina balsą, ugdo vokalinę discipliną. "Vokietijos klausytojai labai atidūs, visada reikia tikėtis, kad po koncerto gali vienas kitas prieiti ir pasakyti, kad balsis ar priebalsis buvo ne taip nuspalvintas, kaip reikėjo", – pasakojo A.Drevinskas.

Algirdas daug laiko ir jėgų skyrė kalbų studijoms. Operos atlikėjui labai svarbu dainuoti be akcento – tik tuomet būsi priimtas kaip savas. Ne vieno solistų konkurso laureatas dainuoja vokiškai, itališkai, prancūziškai ir rusiškai. Koncertuodamas Algirdas apkeliavo nemažai Europos šalių, taip pat Rusiją, JAV. Tačiau Lietuvą gastrolių maršrutai vis dar aplenkia. "Niekada neskaičiavau savo vaidmenų, nes kiekvienas vaidmuo, didelis jis ar mažas, yra išgyventos naujos emocijos, nauja patirtis, todėl labai svarbus ir brangus", – tikina A.Drevinskas. Tačiau pagalvojęs iš visų vaidmenų jis vis dėlto išskiria Alfredo partiją Giuseppe Verdi "Traviatoje". Ji pareikalavo ypač daug emocinių ir fizinių jėgų. Tai buvo pirmas jauno dramatinio tenoro vaidmuo. Be kitų vaidmenų, dabar solistas repetuoja grafo Almavivos partiją Gioachino Rossini "Sevilijos kirpėjuje". Tai vaidmuo, kurį A.Drevinskas atliko savo kūrybinio kelio pradžioje Austrijoje, tačiau dabar solistas teigia po vienuolikos metų jį visai kitaip suvokiąs – galįs praturtinti įgyta gyvenimo patirtimi ir branda.

Pirmiausia įsimylėjo balsą

Algirdas įsitikinęs, kad asmeninė laimė yra menininko talkininkė: "Ji suteikia pasitikėjimo, praturtina jausmus, leidžia geriau įsigilinti į vaidmenį." Didžiąją savo gyvenimo laimę lietuvis dainininkas sutiko prieš dvejus metus, kai į Sarbriukeno teatrą dainuoti atvyko amerikietė Elizabeth Wiles. Kaip ir dera operos solistui, jis pirmiausia įsimylėjo merginos iš Teksaso balsą. "Tokį balsą gali turėti tik geras žmogus", – anuomet pagalvojau ir neapsirikau", – sako Algirdas apie savo moterį, su kuria augina metukų dukrą Klarą. Su Elizabeth Algirdas dabar dažnai dainuoja kartu, o mažąją Klarą pakaitomis auklėja iš JAV ir Lietuvos atskrendančios močiutės.

Algirdas žavisi ir savo mamos, Klaros Drevinskienės, sopranu. Jis įsitikinęs: jei ne sunkūs pokario metai, ji būtų tapusi puikia operos soliste. Algirdas įkūnijo mamos svajonę dainuoti didžiojoje scenoje.