Po pirmosios repeticijos su LNOBT orkestru ir savo tėvynainiais, tenoru Marijumi Brenciu ir dirigentu Ciprianu Teodorascu (Rumunija), A. Gheorghiu mielai bendravo su žiniasklaida.

„Kol važiavau iš oro uosto iki teatro, susižavėjau Vilniaus architektūra ir matytais žmonėmis – maloniais, dailiai atrodančiais. Tai įspūdis šalies, kurioje svarbi kultūra“, – pirmą kartą viešinti Lietuvoje kalbėjo A. Gheorghiu.

„Džiaugiuosi, galėdama dainuoti savo mielos kolegės Violetos Urmanos tėvynėje. Šiame teatre jaučiuosi lyg namie: repeticija praėjo puikiai, tarsi koncertas. Penktadienį jį pakartosime“, – šmaikštavo žvaigždė.

„Man didelė garbė debiutuoti jūsų krašte. Mane labai jaudina mintis, kad po 26 karjeros metų turiu galimybę debiutuoti. Tad sulaukusi pasiūlymo čia atvykti, iš karto atsakiau: „Taip!“.

„Visi vaidmenys, kurių imuosi, man yra brangūs. Jei priimu pasiūlymą, vadinasi, manau, kad man jis tinka ir dirbu 100 procentų. Visuose vaidmenyse esu aš – Andžela. Scenoje nesu kieno nors nurodymų vykdytoja; scenoje darau tik tai, ką pati noriu daryti, o ne kas man nurodoma“, – apie savo pasirinkimus ir atsakomybę kalbėjo dainininkė. – Baigusi akademiją niekuomet neturėjau jokio dėstytojo ar vokalo pedagogo, savo balsą lavinau ir juo rūpinausi pati.“

Beje, iki šiol A. Gheorghiu nėra dainavusi Rumunijos operos scenoje. „Kol studijavau, buvo koncertinių pasirodymų, esu dainavusi labdaros koncerte, tačiau operoje – nė karto. Nors Rumunijoje sopranų kultūra yra aukšta, galėčiau būti įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip rumunė, niekada nedainavusi gimtinės operoje.“

Solistė mano, kad jai pradėti karjerą prieš keletą dešimtmečių buvo lengviau, nei dabartiniam jaunimui. „Tuomet internetas dar nebuvo įsigalėjęs. Šiuo metu, jei išleidi CD, DVD, įvyksta spektaklio transliacija, jau kitą ryta internetas pilnas piratinių kopijų. Atlikėjai yra apvagiami, o juk įrašai – tai vienintelis būdas įamžinti savo darbą.“

Ar žvaigždė ketina perduoda savo žinias pradedantiems solistams? „Pernai vasarą vedžiau meistriškumo kursus Georgo Solti akademijoje, Italijoje. Šiais metais taip pat ten vyksiu. Vis dėlto manau, kad meistriškumo kursai negali virsti mokytojo šou, kaip darė Maria Callas. Svarbiausia yra mokytojo ir mokinio susitikimas, o jam reikia laiko. Kada nors, kai baigsiu karjerą, mielai imsiuosi mokyti“, – sakė operos solistė.

O kol kas – viskas tik scenai ir publikai. „Nuo 14 metų žinojau, kad būti operos dainininku reiškia dalintis savo gyvenimu su visais. Geras operos dainininkas – tai ne tik geras artistas scenoje, tai visas gyvenimas. Sakyčiau, dainininko profesija, kaip ir baleto šokėjo, viena sudėtingiausių, nes mūsų instrumentas yra mūsų kūnas. Jį reikia nuolat puoselėti, kad būtų tinkamos formos. O juk nuolat keliauju, per mėnesį pakeičiu kokias tris šalis – keičiasi maistas, klimatas ir pan. Tačiau toks yra gyvenimas“, – kalbėjo A. Gheorghiu.

Paklausta, ką laiko savo varžovais, ji pašmaikštavo – paukštelį, kuris bekalbant įskrido į LNOBT fojė: „Visi dainininkai unikalūs. Imamės tų pačių partitūrų, bet pateikiame jas skirtingai. Tuo opera ir žavi.“

A. Gheorghiu koncertas – birželio 3 d. 19 val.