MUZIKA
Orkestro ambicijos auga su miesto kultūra
Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras rytoj Klaipėdos muzikiniame teatre melomanams pristatys naują koncertinę programą, kurioje skambės D. Šostakovičiaus muzika. Anot orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Stasio Domarko, jo vadovaujamam kolektyvui tai bus rimtas meistriškumo išbandymas, o publikai – jaudinantis susitikimas su aukščiausio lygio XX a. simfonisto kūryba. Šis koncertas užbaigs Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro 11-ąjį sezoną ir simboliškai vainikuos vakar 65-ąjį gimtadienį šventusio Maestro S. Domarko kūrybinės veiklos 45 metų sukaktį.
- Maestro, na, ir užsimojote!.. Šostakovičiaus muzika – kietas riešutėlis ir labiausiai patyrusiam simfoniniam orkestrui. Manote, įveiksite?
- Manau, kad jau laikas, įveiksime. Nes turime ne tik ambicijų, bet ir koncertinio patyrimo. Vis dėlto pradėjome antrąjį Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro kūrybinės veiklos dešimtmetį.
- Be abejo, meistriškumui nėra ribų. Kasmet parengiame maždaug po 10 naujų simfoninių programų, po vieną - beveik kas mėnesį. Kiekviena duoda naują kūrybinį impulsą ir stumteli orkestro meninį lygį – pirmyn, aukštyn. Jei nutrauktume koncertinę veiklą, orkestras pradėtų groti vis prasčiau ir prasčiau, kol taptų toks pat blankus, kaip Kauno muzikinio teatro ar Vilniaus nacionalinio operos ir baleto teatro orkestrai. Nes jie nuolat nekoncertuoja, vaizdžiai tariant, „neišlipa iš teatro orkestro duobės“.
- Jūsiškis orkestras scenoje – kaip žuvis vandeny, daug koncertuoja, gastroliuoja. Ką tai duoda jums?
- Pirmiausia mes tikimės, kad mūsų parengtos koncertinės programos šį bei tą davė mūsų uostamiesčio ir viso Vakarų Lietuvos regiono simfoninės muzikos gerbėjams ir šio krašto kultūrai. Vis dėlto nedaugelis tokio dydžio kaip Klaipėda miestų Europoje turi tokius simfoninius orkestrus - nuolat koncertuojančius ir, drįstu teigti, galinčius profesionaliai groti Šostakovičių. Kad Klaipėdoje tai vyksta, sakyčiau, rodo neprastą šio miesto muzikinės kultūros lygį. Tai jau kita, aukštesnė lyga ir rimto miesto ambicijos.
Visoje Lietuvoje simfoninių orkestrų – tik trys: mano brolio Juozo Domarko vadovaujamas Nacionalinis simfoninis orkestras, Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir mūsiškis. Aniedu bazuojasi sostinėje, reprezentuoja ją ir Lietuvą pasaulyje, labai retai kada iki mūsų pajūrio atvažiuoja. Betgi čia esame mes. Beje, gyvuojame specifinėmis sąlygomis - po Klaipėdos muzikinio teatro stogu ir miestui nieko nekainuojame. Jokio papildomo atlygio už simfonines programas negauname, repetuojame, koncertuojame už tą pačią valstybės teatro muzikantų, akompanuojančių spektakliams, algą ir nesiskundžiame.
Mūsų teatro orkestre – 60 puikių etatinių muzikantų, koncertinėms programoms kartais dar pasitelkiame kviestinius – iš Liepojos, Vilniaus, Kauno orkestrų bei klaipėdiečius muzikos pedagogus. Štai D. Šostakovičiaus Simfoniją Nr.5 bei Koncertą smuikui ir orkestrui Nr.1 gros net 70 muzikantų orkestras.
- Kuo ypatingas bus rytojaus koncertas?
- Šostakovičiaus muzika yra tam tikros orkestro pakopos rodiklis. Mes dažniausiai grojame romantinę muziką – Dvoržaką, Bartoldy-Mendelsoną, Grygą, Čaikovskį. Esame groję ir kitokią - Bethoveną, Berliozą, Orfą. Po truputį artėjame prie šiandienos. D. Šostakovičius – jau XX a. kompozitorius, neorealistas. Tai aukščiausio lygio simfonistas, jo kūriniai sukrečiantys, gilūs, didingi, išmąstyti. Tikra tiesa, šią simfoninę muziką groja tik brandūs, nuolat koncertuojantys, labai geri orkestrai. Todėl jaučiame didžiulę atsakomybę ir, manau, kad publikos nenuvilsime.
D. Šostakovičiaus Penktąją simfoniją atlikti tikrai nelengva. Jos partitūra reikalauja didelės kiekybinės orkestro sudėties, todėl pasitelkėme dar dešimt muzikantų stygininkų. Be to, turi būti labai aukštas orkestro grupių solistų - obojaus, klarneto, fleitos, valtornos, fagoto - meistriškumas, varinių pučiamųjų grupė turi būti puiki. Ši 1937-aisiais parašyta simfonija - Stalino represijų deformuotos visuomenės žmogaus skausminga dvasios kelionė epochos masinių dainų citatų fone. Ją tam tikra prasme pratęsia ir papildo ne mažiau sudėtingas šio kompozitoriaus Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, parašytas specialiai garsiam smuikininkui Davidui Oistrachui. Tai keturių dalių koncertas. Pirmoji dalis - vienišos sielos klajonės - tarsi noktiurnas, vidujai nerami, nors santūraus tempo. Antroji dalis - žaismingas, bet sarkastiškas skerco, trečioji – pasakalija, savotiškas simfoninio meistriškumo eksperimentas, ketvirtoji – vėlgi labai žaisminga, nuotaikinga, net šiek tiek išdaigiška. Solo smuiku grieš rygietis, Latvijos muzikos akademijos profesorius Andris Baumanis. Labai impulsyvus smuikininkas, būtent tokio ir reikia Šostakovičiaus kūriniui.
- Apžvelgiant besibaigiantį orkestro sezoną, kas, Jūsų nuomone, buvo reikšmingiausia?
- Manau, ir orkestrantams, ir publikai yra ką prisiminti. Lenkim pirštus: du tradiciniai mūsų orkestro koncertai su jaunaisiais uostamiesčio talentais, kita programa - su jaunaisiais Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatais dirigentu M. Pitrėnu ir pianiste S. Alšauskaite, Klaipėdos kompozitorių kūrybos retrospektyva ir A. Remesos simfonijos „Atradimai“ premjera, F. Bartoldy-Mendelsono Ketvirtosios bei A. Dvoržako Devintosios simfonijų atlikimas, taip pat grojome L. van Bethoveno Trečiąjį koncertą fortepijonui su orkestru, P. Čaikovskio Pirmąjį koncertą fortepijonui su orkestru. Be to, dalyvavome „Probaltikos“ festivalio tarptautinėje programoje Gotlande, kur koncertavome kartu su smuikininke I. Armonaite.
- Dėkui už pokalbį. Kuo didžiausi sveikinimai Jums dviejų asmeninių sukakčių proga ir gražių, įspūdingų koncertinio sezono pabaigtuvių rytoj!
Naujausi komentarai