Kauno įgulos karininkų ramovėje pristatytas unikalaus enciklopedinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" devintasis tomas, skirtas mūsų kariuomenės 95-mečiui.
Šį, kaip ir ankstesnius tomus, parengė ir išleido bei jo leidybą finansavo Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, kuriai talkino ir finansiškai rėmė įvairios draugijos, sąjungos, archyvai, bibliotekos, muziejai, ministerijos, pavieniai asmenys.

Anot šį ir ankstesnius enciklopedinio leidinio tomus rengusios sąjungos pirmininko Vytauto Zabielsko, visi tomai – tai unikali enciklopedija apie tą visuomenės sluoksnį, kurį beveik visą sunaikino okupantai.

"Šiame tome papildome anksčiau išleistuose tomuose pateiktas karininkų biografijas, patiksliname jų žūties ar gimimo datas, papildome gyvenimo aprašymus nuotraukomis. IX pusės tūkstančio puslapių tome papildytos 3630 karininkų biografijos, pateikta 1293 nuotraukos, 330 neskelbtų emigracijos, 160 suėmimo, trėmimo, kalinimo atvejų, surastos ar patikslintos beveik 1000 karininkų mirties datos, 44 neskelbtos rezistencinės kovos dalyvių biografijos, atlikta daugybė kitų darbų, kurie paryškina Lietuvos kariuomenės karininkų likimus ir tą kainą, kurią jie sumokėjo už savo Vyriausybės neryžtingumą paskutiniais nepriklausomybės metais", – sakė V.Zabielskas, kartu pažymėjęs, kad šio unikalaus leidinio idėja ir pirmųjų tomų leidyba priklauso prieš 10 metų mirusiam Vytautui Jasulaičiui.

Anot unikalaus enciklopedinio leidinio nuolatinės redakcinės komisijos narės Astos Rėklaitytės – Lietuvos karinio ir visuomenės veikėjo, divizijos generolo Miko Rėklaičio dukros, šiuo tomu dar neužbaigta dokumentinio paminklo mūsų karininkams statyba: įvairių papildymų principu dar bus išleistas ir X tomas.

Susirinkusiųjų į IX tomo pristatymą dauguma – karininkijos palikuonys, tačiau užkalbintas žinomas praeityje krepšininkas Gediminas Budnikas teigė atėjęs į leidinio pristatymą iš žmogiškų paskatų.

"Man ši tema labai artima – tėvas buvo puskarininkis, šaulys, o mama – partizanų ryšininkė. Abu mano tėvai žuvo 1945-ųjų liepą. Mano nuomone, šis enciklopedinis leidinys – tikras jį rengusių žmonių žygdarbis. Šie tomai jau seniai tapo prestižinėmis knygomis, kurių ieško tiek išvykstantieji į užsienį, tiek atvažiuojantieji pas mus", – trumpai reziumavo G.Budnikas.

Komentaras

Elvida Čaplikienė

Didžiosios Kovos Apygardos vado, partizanų kapitono Alfonso Morkūno-Plieno dukra, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos knygynėlio darbuotoja

Aš save vadinu paieškų tarnyba. Juk į knygyną užsuka ne tik vietiniai žmonės, bet ir iš viso pasaulio atvažiuojantys lietuviai. Jie čia užeina vildamiesi aptikti savo artimųjų, giminaičių kariškių pėdsakų. Ir tuomet aš jiems pasiūlau beveik visus "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" tomus. Tik pirmųjų dviejų jau nebeturiu. Dažnas atvykėlis, aptikęs šiame enciklopediniame leidinyje savo brolio, tėvo, giminaičio nuotrauką, biografiją, žuvimo datą ir vietą, apsiverkia, glausdamas tomą prie krūtinės, dėkodamas man. Ir tai suprantama – dažnas nežinojo savo artimųjų, giminaičių likimo nuo 1944-ųjų, kai dėl gresiančių represijų pasitraukė iš Lietuvos. Šitas leidinys apie Lietuvos karininkus – tai tikra Lietuvos kovų už savo nepriklausomybę enciklopedija, valstybinės reikšmės darbas, paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę.