Panevėžio knygynai, kaip ir daugelis Lietuvoje, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Per pastaruosius metus jų apyvarta smuko trečdaliu.

Nepasiteisino ir viltys bent prieš didžiąsias metų šventes šiek tiek atsigauti – pavasarį knygų prekyba netikėtai vėl ėmė smukti.

„Pošventinė knygų prekyba tęsėsi iki kovo, o nuo tada vėl pajutome pirkimo mažėjimą“, – apie nedžiuginamas tendencijas pasakojo „Vagos“ knygyno vedėja Kristina Mikeliūnienė.

Neseniai Panevėžyje veikė du „Vagos“ knygynai, tačiau dėl sunkmečio vieną teko uždaryti.

Knygyno vadovė kalbėjo, kad pastaruoju laiku stabtelėjusią prekybą bandoma pagyvinti akcijomis ir nuolaidomis. Pastebima, kad pirkėjai vis labiau dairosi į pigesnes knygas.

„Kaip manote, kodėl mes, prekybininkai, knygas nešame arčiau durų? Todėl, kad žinome: tai yra geras leidinys, nors ir pigesnis. Šiais laikais žmonės priversti taupyti. Rengiame akcijas įvairioms knygų grupėms, o būna nuolaidų ir visoms“, – teigė K.Mikeliūnienė.

Vasarą knygynuose tikimasi šiokio tokio pagyvėjimo. Yra pastebėta, kad į užsienį keliaujantys lietuviai perka fotografijų albumus ir juos dovanoti veža ten gyvenantiems draugams.

Inteligentiški vagišiai

Su į knygynus atėjusiu sunkmečiu padaugėjo ir knygų vagysčių. Darbuotojai pastebi, kad nusikaltėliai įžūlėja.

„Ant knygų priversti klijuoti apsauginius lipdukus. Nešant jas pro vartelius suveikia signalizacija. Tačiau vis dažniau aptinkame nuplėštų lipdukų. Akivaizdžių vagysčių daugėja. Vagia įvairiausius leidinius. O ir žmonių visokių yra – normaliai, inteligentiškai apsirengę, neįtarsi, kad jie gali vogti“, – teigė K.Mikeliūnienė.

Knygyno darbuotoja pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai pirkėjai knygas bando nugvelbti tiesiai iš pardavėjų panosės. Dar viena vagišių grupė – moksleiviai. Atėję į knygyną jie čiumpa reikalingas knygas ir pabėga.

„Dar galima suprasti, kai vagia moksleiviai, galbūt jie išleido tėvų knygoms skirtus pinigus, bet kai tai daro inteligentiški vyrai – nepateisinama“, – suaugusiais vagimis stebėjosi knygyno vedėja.

K.Mikeliūnienė teigė, kad stereotipinis inteligentiškai atrodančio knygų vagišiaus vaizdas – ant akių užmaukšlinta kepurė, o per petį permesta didelė rankinė, į kurią patogu nepastebėtam įmesti nusižiūrėtą leidinį.

Tiražai sumenko

Skausmingai sunkmetį išgyvena ir knygų leidėjai. Garsių Lietuvoje rašytojų – Edmundo Malūko, Edvino Kalėdos ir Daivos Vaitkevičiūtės – romanų leidėja panevėžietė Regina Magilienė, vadovaujanti „Magilės“ leidyklai, teigė, kad knygų pardavimas sunkmečiu smuko per pusę.

„Anksčiau Malūko knygas leisdavome dešimties tūkstančių litų tiražu, o pastarąjį kartą pasirašiau sutartį penkiems tūkstančiams, bet drįsau išleisti tik keturis tūkstančius egzempliorių. Dabar šį tiražą kartojame“, – pasakojo R.Magilienė.

Nors tiražai sumažėjo, leidėja tikino, kad sunkmetį išgyventi jai padeda populiarių rašytojų knygos.

„E.Malūko ir E.Kalėdos populiarumas tikrai neblėsta, jei ne jie, kažin ar išsilaikyčiau. Be šių rašytojų, Lietuvoje yra vos keli, kurie išgyvena iš knygų rašymo, kitiems tai tėra papildoma veikla“, – situaciją apibūdino R.Magilienė.

Leidėja pasakojo, kad anksčiau, nenorėdamos turėti nuostolio, leidyklos leisdavo knygas bent trijų ar penkių tūkstančių tiražu, pastaruoju laiku – tik tūkstančio.

Smaugia mokesčiai

R.Magilienė teigė, kad veiklą labai apsunkino neseniai leidėjams padidinti mokesčiai.

„Mokesčiai man smogė dvigubai. Atsirado socialinio draudimo mokestis, jis skaičiuojamas nuo honorarų, tai padidino leidinių savikainą. Esu individualios įmonės savininkė, o tokioms mokesčiai padidėjo dvigubai. Anksčiau valstybei atiduodavau 15 procentų pelno, dabar turiu atskaičiuoti 48 procentus“, – kalbėjo R.Magilienė.

Knygų leidyba užsiimanti moteris teigė, kad rašytojai, su kuriais ji dirba, didesnių mokesčių nepajuto – visą naštą prisiėmė ji pati.

„Jeigu tą naštą jie būtų pajutę, mano paslaugų būtų atsisakę. Ko nors pakeisti negalėjau“, – komentavo moteris.

R.Magilienei kelia nerimą pastaruoju metu vykstantys pokyčiai didžiuosiuose knygynuose. Dar prieš keletą metų Lietuvoje buvo daug mažų knygynų, tačiau dabar juos baigia supirkti didžiausi knygynų tinklai „Pegasas“ ir „Vaga“. R.Magilienė mano, kad dėl tokios situacijos nukentės ir leidėjai, ir rašytojai.

„Kai kuriuos juos nupirko „Pegaso“ ir „Vagos“ knygynai. Dabar jie diktuoja sąlygas – leidėjus verčia daryti akcijas, nuolaidas. Buvau pasipriešinusi, bet tada mano knygas išėmė iš prekybos. Dėl šios situacijos mažėja knygų savikaina, perkamumas“, – aiškino R.Magilienė.

Neišgyvena iš pašaukimo

Panevėžietė žurnalistė, rašytoja Liuda Jonušienė, žinoma kaip Tilė Vakarė, „Nusišypsok, Flo“, „Išnara“ knygų autorė, apie dabartinę savo ir kolegų situacijų pasakojo be užuolankų – išgyventi iš rašymo neįmanoma. Moteris ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti tuos rašytojus, kurie valgo duoną tik iš savo pašaukimo.

„Erlickas, Kalėda, Malūkas, Vaitkevičiūtė – šie žmonės gal ir gali išgyventi iš knygų rašymo. Tai padaryti labai sunku, o pastaruoju laiku leidyba yra visiškai sustojusi. Rašytojas gali prisidurti tik dirbdamas kitą darbą arba tikėtis menininko stipendijos. Neseniai Panevėžys įsteigė panašią stipendiją. Jei metams tokią gauni, tai kitus metus rašai knygą. Kitaip nėra išeities – tik dirbti“, – teigė L.Jonušienė.

Rašytoja „Sekundei“ pasakojo, kad iki sunkmečio pragyvendavo iš knygų redagavimo ir žurnalistikos, tačiau dabar šie darbai nebepadeda.

L.Jonušienė negailėjo kritikos valstybei, kuri pakėlė mokesčius, ir rašytojams nelieka nieko kito kaip mesti šį pašaukimą.

„Situaciją tragiška. Už knygą, kurią rašai metus, gauni 3500 litų. O kai gauni pinigus, atskaičiuojama 40 procentų mokesčių. Honorarų politika rašytojus žudo. Rašymas gali būti tik kaip pomėgis“, – tvirtino L.Jonušienė.

Ji pasakojo, kad anksčiau lietuviškų knygų leidybą rėmė Kultūros ministerija, tačiau sunkmečiu nelikus pinigų beveik neliko ir rėmimo. Prieš krizę pačiam rašytojui buvo įmanoma susirasti rėmėją, tačiau dabar tai yra utopija.

„Esu išleidusi esė ir meninės fotografijos albumą. Tuo metu dirbau kaip vadybininkė. Susiradom rėmėjus ir išleidom, o dabar tai neįmanoma, nes niekas neturi pinigų“, – gerus laikus prisiminė L.Jonušienė.