Prieš aukcioną Londone paskelbta apie aistringus didžio italų tenoro Enrico Caruso (Enriko Karuso) meilės laiškus, kurie nušviečia sudėtingus jo širdies reikalus.

Šie laiškai yra asmeninės korespondencijos archyve, už kurį per aukcioną lapkričio 19 dieną tikimasi gauti iki 250 tūkst. svarų (320 tūkst. eurų).

Dokumentai yra 1897-1908 metų ir 1912-1921 metų, tarp jų yra daugiau kaip 700 laiškų ir telegramų, kuriuos vienas geriausių visų laikų operos dainininkų gavo ar siuntė.

Tarp medžiagos, gautos iki pat jo mirties 1921-aisiais, būnant 48 metų amžiaus, yra 22 laiškai ir atvirukai, septynios telegramos ir nemažai nuotraukų iš jo paslaptingos meilužės, argentinietės Vinos Velasquez (Vinos Velaskes).

Jos korespondencija yra parašyta itališkai, ispaniškai ir prancūziškai, kartais – visomis trimis kalbomis viename laiške.

„Tūkstantis stiprių bučinių į tavo mylimas lūpas nuo mažosios Vinos, kuri savo geidulingas lūpas glaudžia visur. Noriu sau viso tavęs“, – viename laiške rašė ji.

Kaip rašoma „The Washington Times“ 1912 metų liepos 28-osios straipsnyje, V.Velasquez buvo „gana apkūni, specifinio ispaniško grožio, maloni, bet neypatinga“. Toks aprašymas atitinka nuotraukas E.Caruso archyve.

Tuo straipsniu, kuriame nurodyta parašymo vieta yra Paryžius, skelbiama apie jų sužadėtuves, bet pora niekada taip ir nesusituokė.

„Tuo periodu jis, kaip atrodo, nuolat pakliūdavo į situacijas, kai piršdavosi žmonėms arba jie manydavo, kad jis jiems pasipiršo, bet tada jis nežengdavo žingsnio dėl santuokos“, – sakė „Christie's“ knygų ir rankraščių skyriaus vadovas Thomas Venningas (Tomas Veningas).

„Buvo mažiausiai du atvejai, kai jam buvo iškeltos bylos, nes jis pasipiršo ir nevedė“, – sakė jis.

Ant daugumos V.Velasquez laiškų yra prancūziški antspaudai, o minėtame straipsnyje sakoma, kad ji gyveno netoli Triumfo arkos Paryžiuje.

Jame rašyta, kad ji yra E.Caruso velionio draugo, p. De Tazo duktė, tačiau nenurodytas jos amžius.

„Mano brangusis, mano brangenybe, jau 11 valanda vakaro, o aš negaliu miegoti neparašiusi tau“, – viename laiške rašė V.Velasquez.

Kitame laiške ji kritikuoja italų sopraną Adą Giachetti (Adą Džačeti), kuri pagimdė keturis E.Caruso vaikus per 11 bendrų jų gyvenimo metų.
Du iš tų vaikų mirė vaikystėje, o su likusiais jis nepalaikė ryšių.

Archyve taip pat yra laiškai Adai Giachetti ir jos seseriai Rinai, su kuria E.Caruso buvo užmezgęs ketverius metus trukusį romaną.

E.Caruso galiausiai vedė JAV elito atstovę Dorothy Park Benjamin (Doroti Park Bendžamin), su kuria susilaukė dukters.

Tačiau savo korespondenciją jis nusprendė palikti Bostone gyvenusiam draugui ir pradiniam patronui Antonino Perrone fu Antonio (Antoninui Peronei fu Antonijui), tikriausiai dėl skandalingo tos korespondencijos pobūdžio.

E.Caruso karjera sutapo su fonografo įrašų atsiradimu ir išpopuliarėjimu, ir tai nulėmė jo pasaulinę šlovę, kokios anksčiau nebuvo sulaukusi jokia kita operos žvaigždė.