Tėvai skundžiasi, kad vaikai neskaito. Daugelis pirmokų į mokyklą ateina dar nemokėdami skaityti. Kartais tėvams tereikia trupučio žinių, kurios padėtų jiems supažindinti savo mažylį su knyga ir pasiekti, jog skaitymas vaikui taptų smagiu užsiėmimu.

Kai kalba pasisuka apie knygas ir skaitymą, neišvengiamai paliečiama vaikų (ne)skaitymo problema. Apie nenorą skaityti kalba tėvai, mokytojai, darželių auklėtojai, bibliotekininkai ir leidėjai.

Didžiausiu knygų priešu įvardijamos naujosios technologijos. Vaikai jas renkasi kaip alternatyvą knygoms. Bet ar tikrai situacija tokia prasta? Kaip teigia Kęstutis Urba, visais laikais buvo skundžiamasi vaikų neskaitymu, tad šiuolaikinis pasaulis – ne išimtis.

Tačiau nereikia nustoti stengtis, kad skaitančių vaikų ratas didėtų, o knygomis domėtųsi net patys mažiausieji.

Pasak vaiko raidos ir psichologijos specialistų, skaitymas prisideda prie asmenybės vystymosi. Knygos padeda mažiesiems pažinti ir suprasti pasaulį, lavina intelektą ir atmintį.

Maži vaikai, vartydami paveikslėlių knygas, greičiau išmoksta atpažinti simbolius, įvardyti konkrečius daiktus. Anksti pažintį su skaitymu pradėję vaikai į pirmąją mokyklos klasę ateina jau mokėdami skaityti, o neretas jau ir pradėjęs rašyti.

Skaitymas svarbus ne tik gebėjimų ugdymui. Pratinant mažylį prie knygų, tėvai praleidžia su juo nemažai laiko, suteikdami išskirtinį dėmesį.

Neretai tėvai nežino, kada pradėti vaikus pratinti prie knygų. Dalis šį rūpestį palieka mokytojams. Tačiau skaitymo pradžia ir pirmoji mokyklos klasė sutapti neturėtų. Pasak Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtojos Jurgos Riaubytės, nereikia manyti, kad mažylis draskys knygas, kad dar yra joms per mažas. Čia puikiai pasitarnauja kartoninės knygos, kurių taip lengvai nesuplėšysi. Tėvai irgi gali aiškinti, mokyti, kad negalima plėšyti lapų.

Teigiama, kad pusės metų sulaukęs kūdikis jau gali suvokti paprastas formas ir aiškias, sodrias spalvas. Tad tokio amžiaus vaiką jau galima supažindinti su jų suvokimui tinkamomis knygomis, kuriose nebūtinai yra teksto.

Augant vaikui, kartu su juo turi „augti“ ir knyga: sudėtingėti iliustracijos, daugėti teksto. Priežiūros reikia ne tik čia. Negalima vaiko palikti vieno su knyga. Kad sudomintum ja, reikia rodyti, pasakoti, padėti suprasti. Jei tai nebus daroma, vaikas nesupras knygos esmės ir paskirties, jam pasidarys nuobodu.

Pažintį su knygomis galima pradėti labai anksti – skaitant vaikui balsu, kol jis dar nėra gimęs. Teigiama, kad tokiu būdu užmezgamas emocinis ryšys, o gimęs vaikas noriai klausosi skaitymų.
Žurnalo „Tavo vaikas“ vyriausioji redaktorė Gitana Šeštokienė dalijasi savo ir kolegių patirtimi, kad vaiko polinkiui į knygas didelę įtaką daro tėvų pavyzdys. „Nė viena savo vaikų nevertėme skaityti. <...> Tačiau jie būdavo su mumis, redakcijoje, o mes visada apsikrovusios knygomis, žurnalais. Jie matė, domėjosi, retkarčiais patys klausdavo, kokia čia raidelė, <...> taip ir išmoko –  nemokinami, nejučia.“, – teigia ji. Jei vaikas nematys tėvų su knyga rankose, namuose nebus spaudos, daug mažesnė tikimybė, jog susidomės skaitymu. Vaikai visuomet kopijuoja jiems artimą suaugusiųjų pasaulį, nori atlikti panašius veiksmus.

Svarbu suprasti ir tai, kad priversti skaityti – ne išeitis. Šiame procese svarbu sudominti, užkabinti, paaiškinti prasmę. Galima paversti skaitymą žaidimu, gražia tradicija, puikiai praleistu laiku su šeima.

Pasirinkti tinkamą knygą taip pat nėra paprasta. Jei leidinys vaikui bus pernelyg sudėtingas, netinkamas jo amžiui, pirmoji pažintis su knyga patirs nesėkmę. Paveikslėlių knygas reikia rinktis ypač atidžiai. Jei knygoje per daug detalių, jos vargins mažylį, kuris dar negeba aprėpti daug vienu metu.

Nors teksto tokiose knygose mažai, jam keliami reikalavimai ne mažesni nei iliustracijoms. Kiekvienas žodis turi būti apgalvotas, gerai suprantamas ir paaiškinamas.

Pirmajai pažinčiai su knyga geriausia rinktis kartonines, žaislines knygas. Dažniausiai tokių knygų iliustracijos būna neperkrautos detalėmis, didelės, aiškių kontūrų, lengvai nusakomų spalvų. Tekstas lakoniškas, rašomas ne kiekviename puslapyje, nusakantis paveikslėlio siužetą. Gerai, jeigu kartoninė knyga nėra pernelyg didelio formato, kad vaikas pats galėtų ją laikyti, vartyti ir sugebėtų aprėpti iškart visą paveikslėlį.

Vaikų knygų leidyklos „Nieko rimto“ atstovė Eglė Devižytė pastebi, kad tėvai ypač atidžiai renkasi knygas mažiausiems. Tenka nemažai paplušėti renkant ir ruošiant geriausias šio žanro knygas. Eglė kaip vieną naujausių ir geriausių pavyzdžių pristato balandžio mėnesį pasirodžiusį prancūzų autorės Ingridos Godon kūrinį „Nelė ir Cezaris. Ragauk, liesk, žiūrėk!“, kuris supažindina mažuosius su penkiomis juslėmis. Knygos veikėjai, pelytė ir varliukas, trumpais dialogais perteikia pagrindinius jusles apibūdinančius žodžius. Iliustracijos aiškios, spalvingos, vaizduojančios tik būtiniausius, tekstą atspindinčius elementus. Knygą galima ne tik skaityti, vartyti, kurti savas istorijas, tačiau ir įtraukti aplinkos pažinimą. Pavyzdžiui, patikrinti, ar akmenukai tikrai tokie aštrūs, o vanduo švelnus. Taip skaitymas taps žaidimu, o ne pamokomis.

Knygomis galima sudominti net pačius mažiausius vaikus. Tėvams tereikia tinkamai parinkti amžių atitinkančias knygas ir skirti dėmesio jų vartymui ir skaitymui su vaiku. Nuo to, kaip vaikas bus supažindintas su knygomis, didele dalimi priklauso ar jam ateityje skaitymas virs nemalonia prievole, ar smagiu, savanorišku užsiėmimu.