Parodos
Poetiškos aštuntosios dienos paieškos
Grafikas Algis Kliševičius irgi pasiekė tokį meninį laipsnį, kai patirtis ir meistrystė neslegia pečių, o išlaisvina, pakylėdamos ant kūrybos sparnų. Tai akivaizdžiai paliudija dailininko kompiuterinės grafikos estampų paroda „Aštuntoji diena“, veikianti „Paletėje“.
Netgi tuomet, kai, anot autoriaus, septynių savaitės dienų nebeužtenka, vis sunkiau rasti laiko „kūrybai sau“, A. Kliševičius randa išeitį – leidžiasi ieškoti... aštuntosios dienos. „Per tas septynias niekaip nebūčiau spėjęs, - šelmiškai šypsosi grafikas per vernisžą. – Bandau pabėgti į tą aštuntą dieną, nes galbūt ten yra kažkas tokio, ko nėra kasdienybėje?..“ Akimirksniu sumoja, ką atsakyti į kažkieno ne itin vykusį komplimentą apie ypatingą jo grafikos linijos „švarą: „Ji tokia ne todėl, kad aš toks gerutis, o todėl kad galbūt moku dirbti?..“
„Grafikas, betgi ir koks koloristas!.. Tokia gaivi spalvų visuma!“ – žavisi menotyrininkė Jovita Skolevičienė per parodos atidarymą. „Skamba kaip muzika!“ – apžiūrinėdamas parodą, konstatuoja dailininkas Danas Andriulionis. Tapytojas Juozas Vosylius pastebi: „Apie Kliševičių galima kalbėti kaip apie dailininką ir kaip apie poetą. Šiedu aspektai susijungia jo grafikos plastikoje ir kaligrafijos tekstų mintyse. Tas technikos subtilumas ir ažūras kai kur autoriaus „privestas“ iki sodrumo ir nepaprastos jėgos. Darbai spindi vidine gerumo šviesa ir, kas nuostabu, išlaiko tą giedrą šitame beprotiškame gyvenimo tempe.“
Bet ką daryti mums, kad toji gerumo šviesa, iš A. Kliševičiaus estampų sklendžianti į žiūrovų širdis, taip greit neištirptų? Ieškoti aštuntosios dienos?.. „Iš tikrųjų tai jos nėra, - lyg paslaptį išduodamas tyliai prasitaria autorius. – Laiką sugalvojo žmonės, kad padarytų savo niekingus darbus. Kitaip jo gi nebūtų... Aš irgi tą aštuntą dieną sugalvojau, nes nesutilpo visa tai, ką čia matote, į septynias dienas. Jose – kitos pareigos... Iš tų septynių dienų dažnai „iškrenta“ mūsų viltis, tikėjimas, meilė... Tada puoli jų ieškoti.“
Klausiam dailininko jo kompiuterinės kaligrafijos žodžiais: „Ir kodėl žygdarbis virsta rytoj kasdienybe?“ ar įmanoma sugrįžti į tą aštuntąją dieną ir galbūt ilgėliau pasilikti ten, „Tarp atėjimo ir išėjimo...“, kur „Visada malonu pasisveikinti, pasidžiaugti, pasikalbėti...“? „Deja, aštuntojoje ir aš negaliu pasilikti, - skėsteli rankomis A. Kliševičius. – O sugrįžti... Reikėtų pabandyti...“ Kaip? „Belieka norėti“, - paslaptingai šypsosi parodos autorius.
Naujausi komentarai