PARODŲ SALĖSE
Prašmatnus juvelyrikos spindesys ir virpančios širdies šiluma
Artėjant Kalėdoms, „Pėdos“ galerijoje per vieną vakarą viena po kitos buvo pristatytos dvi šiuolaikinio meno parodos, kurias drąsiai galima pavadinti ypatingomis, šventiškomis. „2004 metų juvelyrikos tendencijos“ – jau „Pėdos“ tradicija, nebe pirmi metai atidžiai stebint ir fiksuojant pasikeitimus šioje srityje, bandant apčiuopti ne tik tai, kas įdomiausia per metus sukuriama Lietuvoje, bet ir toliau aplinkui, Europoje. Greta pristatyta pirmąsyk šioje galerijoje viešinčio vilniečio menininko Vaidoto Žuko sakralinių ženklų nestokojanti ir kone virpanti autoriaus rankos gyvybe keramika dar labiau pagyvina ir praturtina didžiosios metų šventės laukimo nuotaiką.
Poezijos kondensatas
Tapytojas ir žurnalistas V.Žukas sako ne taip seniai, gal tik prieš pusantrų metų pabandęs savo kūriniuose sujungti tris stichijas – žemę, vandenį ir ugnį. Jo keramikos ekspozicija „Pėdoje“ tarsi suskyla į dvi dalis – šamotinio molio spalvingai glazūruoti reljefai ir žiesti indai. Pastarieji irgi kupini archaikos dvasios, tačiau nėra tiek įdomūs, kaip to paties autoriaus keramikos bareljefai. Jie primena senovinės architektūros fragmentus – koklius, čerpes ir asocijuojasi su buvusio laiko citatomis šiuolaikinio žmogaus akimis. Dailininko temų ratas čia nėra labai platus – augaliniai ornamentai, reljefuose suspindinčios širdys, angelai su pabaisomis ir be jų, keli nukryžiuotieji. Kone tie patys motyvai, kokius jau anksčiau teko matyti V.Žuko tapyboje. Tik čia jie dekoratyvesni, su didesnėm pretenzijom į interjerą.
Anot dailininko, jam keramika – poezijos kondensatas. „Man pačiam nuostabus tas ugnies įsikišimas į kūrybinį procesą, kuris labai pakeičia autoriaus kūrybą“, - tvirtino V.Žukas per vernisažą.
Pasak jo, autorius čia nesijaučia toks vienas, ugnis jo kūriniui bent dešimt procentų suteikia to, ko pats niekaip negalėtų padaryti.
V.Žukas apie savo keramikos specifiką sakė: „Man įdomu įprasminti laiką mene. Noriu, kad jis būtų ir modernus, šiuolaikinės estetikos, bet kad ir kūrybiškai „kalbėtųsi“ su kitais laikais. Kalbėtis su įvairiom epochom ir civilizacijom man visuomet buvo įdomu.“ Todėl autorius nesistebi, kad į jo kūrinius žmonės žvelgia įvairiai – kaip į renesansinio, antikinio meno improvizacijas ir į kaip šiuolaikinį, gana modernų meną.
Autorius teigė savo keramiką kuria tokią, kad ji „eitų į žmones“. „Aš noriu tuos reljefus padaryti kaip gėlės žiedą, - spindintį, kvepiantį ir šiek tiek virpantį“, - sakė V.Žukas, jau per parodos atidarymą sulaukęs didelio klaipėdietiškos publikos susidomėjimo savo darbais. Ypač dažnai žmonės sustodavo prie jo keramikos širdžių reljefų. Viena moteris, paklausta, kodėl ją iš visos ekspozicijos labiausiai domina būtent tai, šypsodamasi atsakė: „Gal kad mes Marijos žemėje gyvename...“
2004-ųjų tendencijos
Prašmatnus tarptautinis juvelyrikos spindesys gana įdomiai derėjo prie gana lietuviško V.Žuko raudonų širdžių, skleidžiančių šilumą ir meilę, skambesio. Parodos pavadinimas – „2004 metų juvelyrikos tendencijos“ – gana tiksliai apibrėžia rinktinės kolekcijos temą bei kryptį. Joje – apie pusšimtis papuošalų iš brangiųjų bei spalvotųjų akmenų, sidabro ir aukso, odos ir stiklo.
Parodai savo darbus pateikė lietuviai juvelyrai: klaipėdietis šios galerijos savininkas Vytautas Karčiauskas, jo dukra Jurga Karčiauskaitė-Lago, kaunietė Aušra Mačiulienė, vilnietė Birutė Stulgaitė. Greta parodoje apie juvelyrikos tendencijas savo sukurtais papuošalais byloja estai Krista Laos, Adolfas šaulys, Mari Relo-Šaulys, Ulė Koutsas, Viktorija Pileckaitė, Katrina Amos. Gausią lietuvių ir estų juvelyrų kompaniją žaviai papildo ispanė Liana Katsuki van Bram, kuri yra Ispanijos juvelyrų asociacijos prezidentė, bei italas Roberto Veronezė.
Per vernisažą autorinius papuošalus demonstravo gražuolės merginos, atkreipdamos į juos daugelio svečių dėmesį ir sužadindamos ne vienos moters norą vieną ar kitą patikusį juvelyrikos dirbinį pasimatuoti pačiai.
Ypač traukė akį italo R.Veronezės koljė iš ametistų ir sidabro, J.Karčiauskaitės gintarinis kaklo papuošalas su sidabru, taip pat ir jos koljė „Debesys“, kuriame juvelyrė juoduosius perlus vėlgi žaismingai derina su sidabru. O štai esto U.Koutso papuošalų komplektas „Metalų vestuvės“ (taip pavadinta ir pati jų atlikimo technika), kaip teigė parodos rengėjai, - išvis unikali. Nes vargu ar daug kas Lietuvoje žino, kaip sulydyti greta vienas kito tokius skirtingus metalus, išgauti jų formos ir spalvinį skambesį.
Anot šios tarptautinės parodos kuratorės J.Karčiauskaitės, autorinė juvelyrika nesivaiko madų, ji reaguoja į stilių ir autorių. Daugiau ar mažiau keičiasi tik pačių medžiagų, metalų, brangių ir pusbrangių akmenų mados. Perlamutras, ametistai, oda, - anot J.Karčiauskaitės, - bus kitų metų „vinys“. Kaip jie atrodo moderniame šiuolaikinio meno apsode, galima pamatyti „Pėdos“ surengtoje parodoje.
Naujausi komentarai